Paskutinis rytas Žabljake. Šiandien laukia kelionė į Adrijos pakrantę, bet laiko turime visą dieną, kelias nelabai ilgas, vos kelios valandos, o dangus, kaip tyčia, giedrai mėlynas. Nusprendžiame link jūros važiuoti ne tiesiai, kaip buvome planavę, o per aplinkui – vėl kalnų keliu iki Plužine, o tada jau žemyn, į pakrantę. Taip ir padarom. Oras šiandien […]
Author: jurate
Juodkalnija. III dalis: Juodasis ežeras ir Taros kanjonas
Rytas pasitinka pilku apniukusiu dangum. Prognozės irgi nedžiugina – žadamas lietus, vietomis smarkus. Bet kol kas dar nelyja, taigi pusryčiaujam, ruošiamės ir važiuojam prie Juodojo ežero. Jis visai netoli, iki parkingo gal 10 minučių kelio. Pasistatę mašiną ir nusipirkę 3 eurus žmogui kainuojančius bilietus (ežeras yra nacionalinio parko teritorijoje), asfaltuotu keliuku dar apie 10 minučių […]
Juodkalnija. II dalis: Durmitor kalnai ir Pivos kanjonas
Pabundam anksti, bet keltis tingim – matyt, atsiliepė vakarykštė beveik nemiegota naktis Belgrade, norisi pailsėti. Lauke šviečia saulė, bet kol mes susiruošiam ir apie pusę dešimtos išvažiuojam, dangus smarkiai apsidebesuoja. Vėsu – gal 17 laipsnių, bet kadangi nelyja, ir prognozės iki pietų lietaus nežada, traukiam į kalnus. Norime pravažiuoti aukštikalnių keliu, jungiančiu Žabljak ir Plužine. […]
Juodkalnija. I dalis: Kelionė į Žabljak
Pamatyti Juodkalniją norėjau jau seniai – dar nuo tada, kai pamačiau James Bond filmą „Casino Royale“. Užbūrė mane žalių kalnų ir mėlynos jūros vaizdai, ir pasakiau sau, kad būtinai turiu tai pamatyti savo akimis. Po kurio laiko sužinojau, kad gražieji vaizdai buvo nufilmuoti Italijoje, bet tai jau nieko nebepakeitė – noras pamatyti Juodkalniją buvo per […]
Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. VII dalis: Chiang Rai
Gruodžio 25-oji. Šiandien leidžiam sau išsimiegoti – Kalėdos vis dėlto! Keliamės pusę aštuonių. Viešbučio pusryčiai – paprasti ir kuklūs: kava (tirpi), arbata, balta duona, sviestas, džemas, apelsinų sultys iš pakelio. Viskas. Bet juk tiek ir užtenka kasdieniaams pusryčiams, tik viešbučiuose kažkodėl visada norisi maisto gausos ir įvairovės. Gaila tik, kad vaisių nėra, pripratom jau prie […]
Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. VI dalis: Doi Luang Chiang Dao
Gruodžio 23-oji. Keliamės dar anksčiau nei vakar, net pusryčiauti viešbučio kiemelyje dar per šalta, taigi valgome viduje. Septintą valandą su daiktais einame į kiemą – ten jau stovi džipas atviru kėbulu, o šalia jo trypčioja neaukštas mongoliškų veido bruožų vyrukas. Tai mūsų gidas ateinančioms dviems dienoms – Hod. Jo lydimi, kopsim į trečią aukščiausią Tailando […]