Kadangi ši kelionė į JAV turėjo būti apie Rytų pakrantės miestus, nusprendėme aplankyti ne tik Niujorką, bet ir Vašingtoną bei Bostoną. Jei Bostoną pamatyti man tikrai norėjosi (buvau daug girdėjusi apie šio miesto žavesį ir beveik europietišką aurą), tai Vašingtonas planuose buvo daugiau dėl “paukščiuko” ir bendro išsilavinimo: tarsi ir privaloma pamatyti visus tuos National Mall memorialus, Kapitolijų, Kongreso biblioteką, bet nelabai ten veržiausi. Kitaip nei su Niujorku, šįkart nuojauta neapgavo: Kongreso biblioteka man labai patiko, o visa kita – taip labiau vidutiniškai. Ryškiausiai prisimenu Vašingtono rajoną, kuriame gyvenome, šalia universiteto – vakarais gatvės būdavo smagiai judrios, pilnos kažkur skubančių studentų, kavinukėse šurmuliavo jaunimas, šiltas oras taip ir kvietė ilgiau pasėdėti lauke. Būtent kasdienis Vašingtono gyvenimas man patiko labiau nei visi tie didingi monumentai. Bet – apie viską iš eilės.

Vašingtonas

Į Vašingtoną važiuojame greituoju Amtrack traukiniu iš Niujorko Pennsylvania Station. Traukinys gana naujas, švarus ir prižiūrėtas, sėdynės patogios, yra rozetės ir usb lizdai, yra ir wifi ryšys (tiesa, labai lėtas ir vietomis trūkinėjantis), bare galima nusipirkti kavos ir arbatos. Kelionė trunka 3,5 valandas. Išlipę Vašingtono Union Station, metro važiuojame iki keistokai pavadintos Foggy Bottom metro stoties. Nuo stoties iki viešbučio – mažiau nei kilometras, šią atkarpą ketiname įveikti pėsčiomis, bet pirmiausia einame ieškoti, kur pavalgyti. Randame jaukią kavinukę kitoje gatvės pusėje nuo stoties ir papietaujame labai skaniai. Aš atrandu saldžiųjų bulvyčių fri – labai skanus reikalas!

Mūsų viešbutis įsikūręs ramioje gatvėje tarp gyvenamųjų namų. Pasidėję daiktus, pėsčiomis einam link visai netoli esančio National Mall. Pro Vietnamo karui skirtą memorialą sukame link Lincoln Memorial. Iš išorės memorialo pastatas labiau primena graikų šventyklą kur nors Atėnuose. Jo papėdėje – stačiakampis baseinas, The Reflecting Pool.

Vaizdas nuo Lincoln Memorial laiptų. Tų pačių laiptų, nuo kurių Martin Luther King 1963-iaisiais pasakė savo garsiąją kalbą, “I have a dream”.

Viduje nuo marmuro pjedestalo į apačioje susirinkusius turistus mąsliai žvelgia Abraham Lincoln, amžininkų dar vadintas “Honest Abe”. Sunku patikėti mums, pripratusiems prie šiuolaikinių politikų skandalų, bet kažkada Amerika turėjo prezidentą, garsėjusį savo bekompromisiniu sąžiningumu ir padorumu.

Parke netoliese – skulptūrinė kompozicija “Three Servicemen” (Trys kareiviai).

Kiek toliau – Korėjos karo veteranų memorialas. Šio memorialo pakraštyje palei taką stovi granitinė plokštė su joje iškaltais žodžiais “Freedom is not free” (“Laisvė turi kainą” – mano laisvas vertimas).

Pro Martin Luther King memorialą Tidal Basin pakrante einame iki Jeffersono memorialo. Grakščių formų pastatas, deja, padengtas pastoliais, tad liko neįamžintas. Kitoje pusėje mus nuolat lydi didžiulis Washington Memorial obeliskas.

Thomas Jefferson – Amerikos Nepriklausomybės deklaracijos autorius ir pirmasis JAV valstybės sekretorius. Memorialo sienos padengtos svarbiausių jo pasakytų kalbų citatomis.

Pažintį su National Mall pradėjom jau smarkiai po pietų, o ir užtrukom ilgiau nei planavom, tad pasiekę obeliską nusprendžiam, kad šiai dienai užteks. Į Kapitolijų tik iš tolo pasižiūrim – aplankysim rytoj – ir sukam atgal link viešbučio.

Kažkur pakeliui užmatom gaisrinę – blizganti, tviskanti, su meile nupoliruota, lyg tiesiai iš kokio amerikietiško serialo išriedėjusi!

Esant Vašingtone, nuodėmė būtų nors iš tolo nepasidairyti į Baltuosius rūmus. Tam skirta speciali apžvalgos aikštelė The Elipse aikštės pakraštyje, kiek į šalį nuo obelisko.

Kai grįžtam į viešbutį, jau beveik šešios vakaro. Rodos, nieko šiandien daug nenuveikėm, o diena pralėkė taip greitai! Vakarienės einame į šurmuliuojančią kavinukę už poros gatvių. Vakaras šiltas ir ramus, tad renkamės staliuką lauko terasoje. Maistas skanus, vietinis alus dar skanesnis, aptarnavimas malonus, gatvė pilna kažkur skubančio jaunimo pokalbių nuotrupų ir juoko. Labai jaukus šis Vašingtono rajonas, ir daug judresnis vakare nei dienos metu.

Pavakarieniavę nusprendžiam dar pasivaikščioti iki Lincoln Memorial – juk visai netoli. Parke pilna žmonių, tvyro labai jauki atmosfera, tad ir mes ilgokai pasėdim ant laiptų, besimėgaudami šilta rugsėjo naktim. Vakaras tampa visai tobulu, kai virš Reflecting Pool pateka didelis geltonas mėnulis.

Kitą rytą po vėlyvų pusryčių vėl išsiruošiame link National Mall, tik šįkart važiuojam metro. Norime aplankyti Smithsonian National Air and Space Museum. Pakeliui į muziejų – Kapitolijaus vaizdas nuo Constitution Avenue sankryžos.

Smithsonian National Air and Space Museum nuvilia, ir gerokai. Seattle Museum of Flight buvo žymiai įspūdingesnis, o Smithsonian mums pasirodė toks labiau vaikams skirtas. Be to, vos ne pusė salių uždarytos rekonstrukcijai.

Išėję iš muziejaus (kur vis dėlto praleidome virš pusantros valandos), vėl kertame National Mall ir einame pietauti.

Kitoje National Mall pusėje aptinkame nediduką deliatesų parduotuvę, kur siūlomi čia pat pagaminti švieži sumuštiniai, atstovim netrumpą eilę (čia pietauja aplinkinių ofisų darbuotojai) ir pavalgom netikėtai skaniai.

Popietė bus skirta Kapitolijui ir Kongreso bibliotekai. Atstumai čia apgaulingi – nuo obelisko iki Kapitolijaus yra daugiau nei du kilometrai, nors atrodo visai čia pat.

Kapitolijus žydinčių kanų fone:

Kaip jau minėjau, atstumai čia didesni nei atrodo. Iki tolumoje vos įžiūrimo Lincoln Memorial – keturi kilometrai.

Dar vienas žvilgsnis į grakštų Kapitolijaus kupolą – ir eisim į kitoje pusėje esantį Visitors Center. Bandysime pakliūti Kapitolijaus vidun.

Kapitolijų galima aplankyti tik su organizuota ekskursija. Jos vyksta kas keliolika minučių, vienu metu eina kelios grupės. Ekskursija nemokama, tereikia įsigyti bilietą Visitors Center pagrindinėje salėje. Mums nepasiseka – šiandien vyksta kažkoks ypatingas vyriausybinis renginys, tad ekskursija gerokai trumpesnė nei įprasta, negalima patekti į Rotondą, ir išvis pamatome tik porą salių. Gidas irgi toks šiaip sau, kalba daug, bet vis labiau apie nieką, tad liekame gerokai nusivylę.

Iš Kapitolijaus dengtu koridoriumi pereiname į Kongreso biblioteką. Šis puikaus interjero pastatas su kaupu kompensuoja Kapitolijaus paliktą nusivylimą. Vaikštom užvertę galvas, išplėstom akim ir net prasižioję iš susižavėjimo, taip čia įspūdinga!

Pagrindinė skaitykla (Main Reading Room):

Iš lauko bibliotekos pastatas irgi įspūdingas.

Išėję iš bibliotekos (kur užtrukome ilgiau negu tikėjomės – ir vėl!) prisėdame National Mall parke suvalgyti ledų porciją (kaip ir Niujorke, ledų galima nusipirkti iš gatvėje stovinčių minivenų) ir vėl pėsčiom einame atgal į viešbutį, pro Oranžeriją ir Smithsonian Castle (užsukti ir pasidairyti jau nebeturim nei jėgų, nei noro) ir pro netikėtai jaukius Constitution Gardens (jie liko neįamžinti, nes saulė švietė tiesiai į akis). Vakarieniaujame vėl savo studentiškame rajonėlyje. Kitą rytą laukia skrydis į Buffalo, aplankyti Niagaros krioklių.

Niagaros kriokliai

Po pusryčių kraunamės daiktus, išsiregistruojame iš viešbučio ir važiuojame į Dulles oro uostą. Paprasčiausia būtų jį pasiekti taksi, tačiau mes laiko turime, tad renkamės metro ir vietinio traukinio variantą. Skrydis su United Airlines tetrunka kiek daugiau nei valandą, antrą popiet jau leidžiamės Buffalo oro uoste. Dar po valandos taksi pasiekiame Niagara Falls miestelį. Pasidėję daiktus visai šalia upės esančiame viešbutyje, lekiame prie krioklių. Apžvalgos aikštelę kol kas paliekame nuošaly, tik nuo krantinės žvilgtelime į vandens purslų uždengtus Horseshoe Falls Kanados pusėje. Skubame į Cave of the Winds, kol nepasibaigė darbo laikas.

Cave of the Winds – labai smagi atrakcija American Falls ir Bridal Veil Falls papėdėje. Gauname plastmasinius lietpalčius ir sandalus, liftu leidžiamės žemyn ir einame palei krioklius specialiai sukonstruotomis platformomis. Kriokliai iš arti – kažkas nepaprasto! Ištisai žemyn krentanti didžiulė vandens masė, kurtinantis triukšmas, į visas puses tykštantys purslai ir ryški vaivorykštė. Fan-tas-ti-ka, kaip smagu!

Smagiausia Cave of the Winds vieta – Hurricane Deck, vos 6 metrai nuo Bridal Veil krioklio. Nesušlapti – misija neįmanoma, bet neįmanoma ir neiti į tą dušą, nes jausmas ten stovint – nepakartojamas ir nenupasakojamas!

Štai taip atrodo Cave of the Winds takeliai nuo Bridal Veil krioklio viršaus:

Bridal Veil krioklys nuo viršaus – netikėtai ramus, nežinodamas net neatspėtum. Kitame krante – Kanada.

American Falls – didesnis iš dviejų JAV pusėje esančių krioklių. Tolimojoje jo pusėje – Maid of the Mist apžvalgos bokštas, tikimės, kad dar spėsime jį pasiekti šįvakar, o kol kas tik trumpam stabtelime apžvalgos aikštelėje.

Perėję Goat’s Island (nedidelę salą prie pat tarpeklio), tilteliu pereiname į Three Sisters Island, dar mažesnę salelę vidury Niagaros upės; norime iš arčiau pasižiūrėti į upės slenksčius ir sūkurius.

Vienoje tilto pusėje – Niagaros upės slenksčiai, kitoje – paskutiniai sąlyginai ramūs upės tėkmės metrai prieš 50 metrų aukščio skardį tarpeklio pakraštyje. Ten tolumoje – ne dūmai, o nuo krioklių kylantys vandens purslai.

Pėsčiujų tiltu iš Goat’s Island vėl kertame sūkuringą Nigaros upę ir krantine einame iki pagrindinės apžvalgos aikštelės JAV pusėje – Prospect Point. Kitoje tarpeklio pusėje – Kanada. Šalia – American Falls, tolimajame tarpeklio gale – Horseshoe Falls.

Dar suspėjame ir į Maid of the Mist Observation Deck – apžvalgos aikštelę virš Niagaros tarpeklio. Nuo čia puikiai matosi visi trys kriokliai, nuauksinti besileidžiančios saulės.

Kitą rytą vėl pradedame nuo Prospect Point apžvalgos aikštelės. Diena žada būti saulėta ir šilta; mūsų ryto planas – praplaukti palei krioklius Maid of the Mist kompanijos laiveliu.

Maid of the Mist boat tour – apie 20 minučių trunkantis plaukimas, suteikiantis progą nuo laivo denio pasižiūrėti į krioklius iš apačios ir pabūti visai arti vandens stichijos. Kai kas sako, kad neverta plaukti, bet mums labai patiko. Nuotraukoje – American Falls.

Atsigręžus atgal, matosi vis toliau liekantis Rainbow Bridge ir Maid of the Mist apžvalgos bokštas.

Laivelis plaukia vis arčiau Horseshoe Falls. Galiausiai krioklys atrodo jau visai ranka pasiekiamas; oras pilnas kurtinančio triukšmo ir vandens purslų; atrodo, net ir kvėpuoji miniatiūriniais vandens lašeliais. Labai įspūdinga (ir labai šlapia) patirtis.

Į Maid of the Mist bilieto kainą įeina ne tik plaukimas laivu ir apsilankymas bokšto apžvalgos aikštelėje, bet ir pasivaikščiojimas šlaitu aukštyn, visai šalia American Falls. Dar viena galimybė atsakančiai sušlapti!

Kopiam vis aukščiau ir vis labiau artėjam prie American Falls. Plastmasinis lietpaltis kažkiek apsaugo nuo vandens purslų, bet tik kažkiek. Už nugaros su trenksmu krenta žemyn didžiulės vandens masės, oras pilnas vandens lašelių, o virš tarpeklio švyti ryški dviguba vaivorykštė.

Nors jau buvom vakar, bet ir vėl užbėgam į Maid of the Mist apžvalgos aikštelę pasigėrėti Niagaros kriokliais ryto šviesoje. Apačioje matosi takas palei krioklį, kur ką tik ir mes vaikščiojom.

O štai ir Rainbow Bridge – tiltas per Niagaros upę, jungiantis JAV ir Kanadą. Netrukus ir mes juo eisime, pasižiūrėti į krioklius iš kitos pusės.

Toli apačioje nuo prieplaukos tolsta dar vienas Maid of the Mist laivelis – plaukia jie kas 20 minučių.

Po Maid of the Mist nuotykio trumpam grįžtame į viešbutį persirengti ir persiauti sausais batais, o tada Rainbow tiltu einame į Kanadą. Nuo tilto vidurio puikiai matosi vis trys kriokliai.

Sienos kirtimo procedūra kitoje tilto pusėje trunka vos kelias minutes (nepamirškite paso!) ir netrukus jau išeiname į Kanados teritoriją. Iškart pasijuntame lyg į atrakcionų parką būtume patekę. Niagara Falls miestelis Kanadoje visiškai kitoks nei to paties pavadinimo miestelis JAV. Kanadietiškasis Niagara Falls – lyg koks Disneilendas ar Las Vegas, tik mažesnio mastelio ir su kriokliais šalia. Čia turbūt niekada nebūna nuobodu, bet man labiau patiko nakvoti JAV pusėje – ramiau, tyliau, nėra garsios muzikos ir akį rėžiančio kičo. Kaip sakė kitą rytą Uber vairuotoja amerikietė: “We have all the parks, they have all the entertainment”.

Pirmiausiai einame pavalgyti, o po pietų paskiriam šie tiek laiko pasidairymui po miestelį. Užmatę apžvalgos ratą, susigundom išbandyti. Nuo aukščiausio rato taško atsiveria gana plati upės, tarpeklio ir krioklių panorama. Gaila tik kad saulė kabo tiesiai virš galvos, tad vaizdai kiek išblukę.

O štai nuo Viktorijos parko terasų atsiveria tikrai puikus vaizdas į American Falls, įrėmintas žydinčių gėlynų.

Per parką sukame į krantinę ir palei upę einame link Horseshoe Falls. Bet pirmiausia stabtelime iš arčiau pasigrožėti American Falls.

Neskubėdami einame link Horseshoe Falls. Žmonių krantinėje daug, prie turėklų kartais sunkoka vietos rasti. Bet kai jau įsitaisai patogiai, tai labai smagu stebėti krioklį ir laivus, plaukiančius vis arčiau į sūkuriuojančią vandens masę. O visų gražiausia man – nuolat virš tarpeklio kabanti ryški vaivorykštė.

Štai ir Horseshoe Falls kraštas – skardis, nuo kurio vanduo krenta žemyn su didžiule jėga, vėl ir vėl. Labai ilgai čia stovėjau, negalėdama atitraukti akių nuo krioklio, lyg užhipnotizuota…

Pasidžiaugę krioklio vaizdu nuo viršaus, susigundome Journey Behind the Falls atrakcija, suteikiančia galimybę pamatyti krioklį iš apačios ir netgi užeiti į jo užkulisius. Liekame lengvai nusivylę – apžvalgos aikštelė po kriokliu gerokai mažiau įspūdinga nei Cave of the Winds takai, o tamsus ir drėgnas tunelis už krioklio įdomus gal tik žinojimu, kad esi požemyje, po didžiule uola, nuo kurios ištisai krenta tonos vandens. Jei reiktų rinktis kažkurią vieną iš šių dviejų atrakcijų, pirmenybę atiduočiau Cave of the Winds. Kita vertus, visai įdomu pamatyti Horseshoe Falls kitu kampu.

Kiek apdžiūvę po apsilankymo po kriokliu (nors sušlapom mažiau nei vakar Cave of the Winds) vėl einame pasižiūrėti į krioklį nuo krantinės. Šiuo rakursu puikiai matosi, kodėl krioklys gavo Pasagos vardą.

Dar kiek paeiname krantine, ir dabar jau esame už Horseshoe Falls ištakų.

Toliau eiti nelabai yra prasmės, nieko naujo nepamatysime, taigi sukamės ir neskubėdami grįžtam atgal. Laivai vis plaukia link krioklio – kanadietiški pilni turistų su raudonais pončais, javainiški su mėlynais – ir dviguba vaivorykštė ištisai kybo virš tarpeklio.

Dar vienas žvilgsnis į Horseshoe Falls – jau atsisveikinimui…

…ir paskutinis žvilgsnis į American Falls. Ak, ir gražūs gi tie kriokliai, neina atsižiūrėti!

Jau vakarėja, laikas grįžti atgal į JAV, bet prieš tai dar pavakarieniausime “užsienyje”. Vakarienei renkamės Boston Pizza – nieko labai nesitikim, bet ir salotos skanios, ir pica visai nebloga. Po vakarienės dar pasidairome į spalvingas ir triukšmingas miestelio atrakcijas, o tada jau laikas grįžti į viešbutį.

Jau temsta, kai vėl kertame Rainbow Bridge ir sugrįžtame į JAV. (Išeinant iš Kanados, reikia susimokėti 1 JAV dolerį monetomis.). Nuo tilto dar pasigėrime vakarine krioklių panorama.

Kiekvieną vakarą Niagaros kriokliai apšviečiami įvairiaspalviais prožektoriais, o savaitgaliais dešimtą vakaro vyksta fejerverkai. Šiandien kaip tik penktadienis, taigi be penkiolikos dešimtą einam link Prospectors Point apžvalgos aikštelės stebėti fejerverkų. Pasirodo, smarkiai pavėlavom – turėklai jau keliais sluoksniais apstoti žmonių. Na ką gi, gerų kadrų šįkart nebus. Susirandam ramesnę vietą kiek toliau nuo tarpeklio ir laukiam fejerverkų pradžios. Šou visai neblogas, bet man didesnį įspūdį palieka įvairiaspalvis krioklių apšvietimas, puikiai derantis prie krentančio vandens šniokštimo.

Taip ir baigiasi mūsų trumpa viešnagė prie Niagaros krioklių. Kitą dieną laukia naujas kelionės etapas – skrydis į Bostoną ir kelionė automobiliu į Acadia nacionalinį parką.