Gimtadienis Florencijoje

Kelionė į Florenciją 2018-ųjų balandžio pabaigoje buvo jau trečiasis mano bandymas prisijaukinti šį miestą. Pirmoji viešnagė, kažkada seniai seniai, atostogų Toskanoje metu, tetruko tik vieną neilgą dieną, greituoju būdu apibėgant būtinas pamatyti vietas. Paskui sugrįžome dar popietei, nes norėjome aplankyti Uffizi galeriją. Abu tuos kartus Florencija man nepaliko ypatingo įspūdžio – labiau įsiminė karštis, triukšmas ir turistų minios nei puiki architektūra ar meno kūriniai. Buvau jau nusprendusi, kad tai tiesiog ne mano miestas, bet kai šį pavasarį ėmiau svarstyti, kur sutikti gimtadienį, ir pamačiau palyginus nebrangius lėktuvo bilietus į Florenciją, staiga pagalvojau – o kodėl gi nesuteikti dar vieno šanso šiam daugelio taip giriamam miestui? Užbėgdama sau už akių, pasakysiu, kad trečias kartas tikrai nemelavo! Bet apie viską iš eilės…

Šį kartą Florencijoje turėsime net keturias dienas: atskrisime ketvirtadienį ryte ir atgal išskrisime pirmadienį. Nakvynėms pasirinkome apartamentus kiek toliau nuo centro (bus ir pigiau ir – tikimės – ramiau), pasižymėjome žemėlapyje keletą vietų, kurias norėtume pamatyti, bet jokių konkrečių planų nekūrėme, tik užsisakėme bilietus į Uffizi, kad nereikėtų stovėti ilgose eilėse.

Pirmoji diena

Kelionė prasideda labai anksti ketvirtadienio rytą – šeštos valandos traukinys į Amsterdamo oro uostą ir skrydis su KLM avialinijomis šiek tiek prieš devynias. Pakeliui pro lėktuvo langą gėrimės snieguotų Alpių vaizdais, o pusę vienuolikos jau leidžiamės Florencijos oro uoste. Oras puikus, šilta ir giedra; tokie pat orai laukiami visą savaitgalį.

Florence-1

Florence-2

Prieš kelionę nepadarėme namų darbų ir neišsiaiškinome, kaip patogiau visuomeniniu transportu pasiekti miestą, tad oro uoste imame taksi (fiksuota kaina, 22 eurai į bet kurią vietą miesto centre) ir per 20 minučių pasiekiame savo apartamentus Lungarno de Pignone gatvėje, Arno upės pakrantėje. Esame tikrai tolokai nuo centro (gal net kiek ir per toli – apie 2 km nuo Ponte Vecchio), bet ramybės, panašu, bus nedaug – gatve nuolat zuja mašinos. Na bet ne bėda, mes juk tik nakvoti ir pusryčiauti čia grįšime. Duris atidaro maloni besišypsanti moteris ir atsiprašydama sako, kad apartamentai dar nesutvarkyti. Mes ir nesitikėjome, kad vienuoliktą ryto jau galėsime įsikurti, tad paliekame daiktus ir einame apžiūrėti rajono. Man patinka gyventi toliau nuo centro, kur gali pamatyti tikrąjį, nepagražintą miesto veidą ir nors trumpam pasijusti vietinio gyvenimo dalimi. Vienintelis mano reikalavimas – kad būtų saugu. Neišvaizdžiomis kiek apšiurusiomis gatvelėmis einame link supermarketo (pusryčiams reikalingais produktais apsipirksim grįždami), o paskui susirandame nedidelę kavinukę. Užsisakome kavos ir trapios tešlos pyragaitį nežinomu pavadinimu (teko pirštu parodyti vitrinoje). Pyragaitis labai skanus, tiesiog burnoje tirpsta. Viešnagė Florencijoje prasideda gerai!

Florence-3

Apartamentai nedideli, bet jaukūs, yra viskas, ko reikia kelių dienų viešnagei. Realiai tai yra vienas didelis kambarys aukštomis lubomis, jo viršutinėje dalyje padaryta palėpė-miegamasis, o apačioje – svetainė, mini virtuvė ir vonios kambarys. Paprasta ir patogu.

Florence-4

Greitai įsikūrę, apie pusę pirmos jau einame Arno pakrante link miesto centro. Pakeliui stabtelime užkąsti jaukioje kavinukėje neįmantriu pavadinimu “Bistro”. Pasistiprinę judame toliau link centro. Mūsų tikslas – Ponte Vecchio tiltas, bet pirmiausia užsukame į Capella Brancacci. Kažkada, pirmojo vizito Florencijoje metu, ši koplyčia sužavėjo mane savo nuostabiomis freskomis. Jų spalvos buvo tokios ryškios, jog atrodė, jos tiesiog švyti bažnyčios prietemoje. Šįkart įspūdis nebe toks stiprus (nežinia, ar dažai per tuos metus nubluko, ar atmintis mane šiek tiek apgavusi buvo), bet freskos tikrai puikios.

Florence-5

Florence-6

Vos už kelių minučių nuo koplyčios – Šventosios Dvasios aikštė (Piazza Santo Spirito), tokia tipiškai itališka, neįmantriai jauki. Nuo šios aikštės siauromis Oltrarno kvartalo gatvelėmis einame atgal link upės. Man čia patinka!

Florence-7

Florence-8

Florence-9

Florence-10

Florence-11

Florence-12

Florence-13

Priėję upę, Gelateria Trinita nusiperkame labai skanių ledų, išsirenkame pavėsingą kampelį ant tilto, laižome ledus ir gėrimės vaizdais.

Florence-14

Florence-15

Dar keli florentietiškų gatvelių vingiai, ir prieiname Ponte Vecchio. Niekas nepasikeitė per tuos metus – tai vis dar yra viena judriausių ir mažiausiai malonių Florencijos vietų. Bet ir nepraeiti šiuo tiltu neįmanoma…

Florence-16

Florence-17

Florence-18

Kitoje tilto pusėje žmonių dar tirščiau, o pasiekus Piazza della Signoria jau tenka beveik brautis per minią. Neketinome čia užsibūti, bet diena labai karšta, o mes jau pora valandų ant kojų, taigi susirandame laisvą vietą skulptūrų galerijoje aikštės pakraštyje ir prisėdame trumpam atsipūsti.

Florence-19

Florence-61

Kiek pasėdėję, vėl kertame aikštę (žmonių per tą laiką dar padaugėjo) ir siauromis gatvelėmis neskubėdami žingsniuojame link Florencijos katedros – Cattedrale di Santa Maria del Fiore, labiau žinomos tiesiog kaip Duomo. Turbūt visiems, net ir nebuvusiems Florencijoje, puikiai pažįstami grakštaus katedros kupolo vaizdai, kaip ir paauksuotos krikštyklos durys bei Giotto kampanilės bokštas. Prie visų trijų pastatų driekiasi ilgos eilės, oras net vibruoja nuo įvairiakalbio triukšmo. Mes jau esame buvę ir katedroje, ir krikštykloje (tik į bokštą nepamenu ar buvome pakilę), tad šįkart eilėse nesistumdysime.

Florence-20

Florence-21

Florence-22

Florence-23

Sukame į Via dei Servi – kažkur skaičiau, kad iš šios gatvės labai gražiai matosi Duomo kupolas. Tikra tiesa – kuo toliau einame, tuo gražesnis vaizdas. O ir pati gatvė įdomi, yra į ką pažiopsoti.

Florence-24

Florence-25

Florence-26

Via dei Servi atsiremia į Piazza della Santissima Annunziata. Čia randame turgelį su įvairiausiais florentietiškais skanėstais. Mūsų skrandžiai dar pilni po sočių pietų, bet abu esame saldukai, taigi susiviliojame cannoli pyragaičiu su rikotos įdaru, kurį sudorojame čia pat, prisėdę ant akmeninių laiptų. O tada neskubėdame sukame namų link – vėl palei upę, vis stabtelėdami pasigėrėti miesto vaizdais kitame krante.

Florence-27

Florence-28

Florence-29

Nei nepastebėjome, kaip praėjo popietė – kai vėl pasiekiame savo apartamentus, jau penkios. Jaučiamės šiek tiek pavargę, gal kad kėlėmės labai anksti, tad vakarienei jau nebegrįžtame į centrą – pavakarieniaujame Antico Ristoro di Cambi, jaukiame restoranėlyje už poros kvartalų nuo apartamentų. Paskui dar šiek tiek pasivaikštome paupiu – jau temsta, bet vakaras šiltas ir ramus. Diena gavosi labai net nebloga!

Florence-30

Antroji diena

Po ankstyvų pusryčių devintą ryto esame pasiruošę naujai dienai Florencijoje. Jau žinomu maršrutu paupiu einame link centro. Bet pirmiausia stabtelime rytinės kavos vakar atrastoje kavinukėje prie upės. Kapučino čia labai skanus, ir aplinka jauki, tad užtrunkame ilgiau nei planavome.

Florence-31

Florence-32

Pasikavinę tiesiai per aplinkui einame link Boboli sodų. Juos pasiekiame per gerą valandą. Kaip ir pirmąjį kartą lankantis Florencijoje, taip ir šįkart šie sodai mane nuvilia. Taip ir nesupratau, kodėl jie yra tarp labiausiai vertų aplankyti vietų Florencijoje. Dulkėti takai, nuobodžios simetriškos gyvatvorės, keletas fontanų, pora įdomesnių skulptūrų; nedrįstu teigti, kad Boboli sodai visai neverti dėmesio, bet man jie ir vėl nepaliko jokio didesnio įspūdžio. Tiesa, nuo sodų viršaus atsiveria nebloga Florencijos panorama, bet ją galima pamatyti ir iš kitur.

Florence-33

Florence-34

Florence-35

Florence-36

Florence-37

Nuo Boboli einame į dar vienus, visai netoli esančius, sodus – Bardini. Aš jau beveik tikiuosi dar vieno nusivylimo, bet Bardini sodai mus abu labai maloniai nustebina – jie tikrai puikūs! Ne mažiau puikūs ir Florencijos vaizdai nuo sodų terasų.

Florence-38

Florence-39

Florence-40

Pati gražiausia Bardini sodų dalis – visterijų tunelis. Dabar kaip tik jų žydėjimo metas – net galva svaigsta nuo spalvų ir kvapų!

Florence-41

Florence-42

Florence-43

Florence-44

Bardini soduose užtrunkame ilgokai – papietaujame lauko kavinukėje su vaizdu į Florenciją, išgeriame kavos, pasėdime ant suolelio pavėsyje. Čia taip gera, kad iš to gerumo aptingstu ir pamirštu palypėti aukščiau, iš kur matytųsi visterijų alėja apačioje ir Florencijos panorama tolumoje. Nepakartokite mano klaidos, ypač jei lankysitės Florencijoje ir Bardini soduose visterijų žydėjimo metu!

Florence-45

Florence-46

Florence-47

Kitas mūsų tikslas – Piazzale Michelangelo. Nuo šios aikštės, sakoma, atsiveria patys gražiausi senamiesčio ir Arno upės vaizdai. Į aikštę veda ilgi ir statūs akmeniniai laiptai, o diena karšta – gerai kad nors pavėsio yra. Maždaug pusiaukelėje sustojame atsikvėpti Rožių sode (Giardino delle rose). Įėjimas nemokamas. Rožės dar toli gražu ne visos žydi, bet smagu pasivaikščioti tarp jų ir pasižvalgyti į apačioje plytintį miestą.

Florence-48

Florence-49

Pačią Piazzale Michelangelo įsivaizdavau visai kitaip – tikėjausi gražios aikštės su skulptūromis ir fontanais, o radom tik didžiulę tuščią erdvę su keliais aptriušusiais suvenyrų kioskeliais. Bet Florencijos bokštų ir Arno tiltų vaizdai nuo to netapo mažiau puikūs.

Florence-50

Florence-51

Florence-52

Florence-53

Florence-54

Iki soties pasigėrėję Florencijos panoramomis, vėl leidžiamės žemyn ir lėtai žingsniuojame atgal iki Ponte Vecchio ir Piazza della Signoria – jau beveik laikas iš anksto suplanuotam mūsų pasimatymui su Uffizi galerijos šedevrais. Pakeliui – siauros gatvelės, kažkurios iš daugelio Florencijos bažnyčių vėsus interjeras, o galiausiai dar užsukame į Palazzo Vecchio vidinį kiemelį – tiesiog pasidairyti, nes laiko dar turime.

Florence-55

Florence-56

Florence-57

Florence-58

Florence-59

Florence-60

Lauke labai karšta, jaučiamės kiek pavargę, ir staiga labai užsimanome ledų. Impulsyviai prisėdame vienoje iš kavinių Piazza della Signoria pakraštyje ir beveik iškart pasigailime – padavėjas labai nemandagus, vaiko lankytojus kaip nepaklusnius vaikus, ir mums iš pradžių liepia persėsti prie kito staliuko, paskui ateina pasakyti, kad ledus turime pirmiausia užsisakyti, o tik tada sėstis, dar vėliau paaiškėja, kad prieš tai dar turime susimokėti (vėl kitoje kavinės vietoje), o tik tada mums juos atneš. Aš jau pasiruošusi keltis ir eiti kitur, bet nugali vyro angliškos manieros ir pasiliekame. Ledai skanūs, ir kaina ne per didelė, bet daugiau tokios klaidos nepadaryčiau – kad ir kaip norėtųsi ledų, skanaučiau juos kuo toliau nuo tik turistams dirbančių Piazza della Signoria kavinių.

Likus 15 minučių iki vizito pradžios, einame pasiimti bilietų į Uffizi galeriją. Oficialiame galerijos puslapyje sakoma, kad iš anksto užsisakydami bilietus išvengsite eilių. Iš tiesų eilės vis tiek yra, tik trumpesnės: iš pradžių atstovi eilę prie įėjimo Nr.3, kur gauni popierinį bilietą, tada rikiuojiesi į eilę prie įėjimo Nr.1, kartu su kitais likimo draugais (nusipirkę bilietus kasose, kiek supratau, laukia prie įėjimo Nr.2). Žodžiu, tokia šiek tiek crazy itališka sistema.

Florence-62

Apie Uffizi galeriją daug nepasakosiu. Joje tiesiog būtina apsilankyti ir savo akimis pamatyti visus ten sukauptus šedevrus. Tik siūlyčiau iš anksto susižymėti, ką labiausiai norite pamatyti, nes kitaip labai gali būti, jog nuo meno kūrinių gausos apsisuks galva ir apims persisotinimo jausmas. Būtent taip mums nutiko čia lankantis pirmąjį kartą, tad šįkart ėjome jau kitaip nusiteikę ir žinodami, kas mus labiausiai domina.

Florence-63

Florence-64

Florence-65

Dvi valandas praleidę Uffizi galerijoje, jaučiamės lengvai pavargę, gal ne tiek fiziškai, kiek emociškai – juk šitiek grožio pamatėme per tokį trumpą laiką! Prisėdame mažoje gatvės kavinukėje, aš užsisakau aperol spritz (Venecijoje pamėgau šį vasarišką kokteilį) ir gerą pusvalandį sėdime, stebėdami gatvės gyvenimą.

Florence-66

Pailsėję einame ieškoti vakarienės. Kelias veda pro Duomo, nušviestą auksinės besileidžiančios saulės šviesos.

Florence-67

Florence-68

Florence-69

Vakarienei pasirenkame Il Caminetto – nedidelį restoraną siauroje gatvelėje visai šalia Duomo. Sėdime lauko terasoje, iš savo vietos aš matau katedrą, vakaras šiltas, maistas labai skanus, vynas dar skanesnis – tobula vakarienė! Man ypač patiko užkandėlei pasirinkti fagottini – rūkyto kumpio krepšeliai su rikotos sūriu viduje. Desertui – vin santo skonio panakota, pabarstyta migdolinių sausainių trupiniais. Apsivalgymas!

Florence-70

Florence-71

Florence-72

Florence-73

Po vakarienės dar kartą praeiname pro dabar jau naktinių žibintų šviesoje spindintį Duomo, o tada sukame link upės ir savo apartamentų. Diena ir vėl buvo puiki, bet eidami svarstome, kad dar dviejų dienų Florencijoje mums bus gal ir per daug. (Taip, čia yra labai daug muziejų ir meno lobynų, bet šįkart nesam nusiteikę juos lankyti.) Čia pat sugalvojame alternatyvų planą – chuliganą, kurį mėginsime įgyvendinti rytoj.

Florence-74

Trečioji diena

Rytą pradedame tingiais vėlyvais pusryčiais ir jau po dešimtos pagaliau išsikrapštome iš apartamentų į lauką. Jau pažįstamomis gatvėmis ir paupio parko takais neskubėdami einame link senojo Florencijos centro ir sukame link Santa Maria Novella bažnyčios. Pasigėrėję bažnyčios fasadu ir trumpam užsukę vidun, prisėdame vienoje iš aikštę juosiančių kavinukių. Kapučino puodelis su vaizdu į Santa Maria Novella – puikus florentietiško ryto akcentas.

Forence-75

Forence-76

Pasikavinę einame toliau ir netrukus pasiekiame centrinį Florencijos turgų – Mercato Centrale. Kasdien vykstantis turgus nusidriekęs per visą kvartalą. Nieko labai ypatingo ten nerandame, nebent odos dirbiniai kiek įdomesni, o šiaip eilinis turgus, kokį gali rasti kiekviename mieste. Gerokai įdomiau viduje, kur po vėsiais aukštais skliautais įsikūręs maisto produktų turgus.

Forence-77

Forence-78

Forence-79

Iš Mercato Centrale einame į netoliese esančią geležinkelio stotį. Šios dienos mūsų planas – aplankyti Pizą ir užkopti į svyrantį bokštą Stebuklų aikštėje. Pizoje kažkada jau esame buvę, bet bokštas tuomet buvo restauruojamas, lankytojai į jį nebuvo leidžiami. Po senamiestį tąkart irgi nebuvo kada ilgiau pasivaikščioti, tad tikrai yra dėl ko grįžti. Juolab kelionė traukiniu iš Florencijos tetrunka tik valandą. Traukinyje ir papietaujame, netoli stoties nusipirktais panini.

Pusę dviejų jau lipame iš traukinio Pizoje. Čia karšta, daug karščiau negu Florencijoje, nors ir ten šilumos trūkumu nesiskundėme. Pasikonsultavę su maps.me programėle mobiliajame telefone, pėsčiomis einame iki Piazza dei Miracoli – garsiausios ir labiausiai turistų lankomos Pizos aikštės. Pakeliui dar norime pamatyti Santa Maria della Spina – mažutę bažnytėlę Arno upės pakrantėje. Būtent ją, o ne pasvirusį bokštą, aš ryškiausiai prisimenu iš anos viešnagės Pizoje. Siauros gatvelės netrukus išveda mus prie upės, ir štai ji – Santa Maria della Spina, tokia mažutė, kad ir bažnyčia ją vadinti nelabai galima, greičiau jau koplyčia, bet dydžio trūkumą su kaupu atperka grakščios fasado linijos. Gaila tik, kad vidun pakliūti neįmanoma.

Forence-80

Klasikinis Pizos vaizdas nuo Solferino tilto – Arno upė, pakrantėse išsirikiavę spalvingi namai ir Santa Maria della Spina koplyčia.

Forence-81

Netrukus pasiekiame Stebuklų aikštę ir įsimaišome į čia šurmuliuojančią minią. Žmonių labai daug, kaip jau įprasta tokiose vietose. Populiariausia atrakcija – fotografuotis svyrančio bokšto fone, bandant jį prilaikyti abiem rankom. Bokštas, beje, kiek patiesintas po daug metų trukusių gelbėjimo darbų ir dabar laikomas saugiu, netgi į viršų kopti vėl leidžiama. Bilietus nusipirkome iš vakaro internetu (perkant paskutinę minutę daug šansų, kad liksite kaip musę kandę, ypač savaitgalį). Bilietų yra įvairių, mes pasirinkome kompleksinį, leidžiantį aplankyti dar ir krikštyklą bei Campo Santo kapines. (Įėjimas į katedrą nemokamas, bet bilietą vis tiek reikia turėti – dar viena itališka keistenybė.)

Forence-82

Stebuklų aikštėje tvyro alsus drėgnas karštis. Apėję aikštės perimetrą, lendame į katedrą atsivėsinti. Romaninio stiliaus fasadas viduje slepia didžiulį skulptūrų, raižinių, paveikslų ir freskų lobyną. Katedra buvo pradėta statyti XI a. pabaigoje, darbai truko beveik šimtmetį, turtingi Pizos pirkliai buvo pasiryžę nepasiduoti kaimyninei Venecijos respublikai ir pastatyti nė kiek ne blogesnę, o jei pavyks, tai ir įspūdingesnę katedrą.

Forence-83

Forence-84

Forence-85

Minimalistinis krikštyklos interjeras – absoliutus kontrastas katedrai, bet dekoracijų trūkumą su kaupu atperka erdvės pojūtis, apimantis čia įėjus. Pro didžiulio kupolo langus vidun krinta platūs šviesos ruožai, darbuotojai tildo įsitriukšmavusius turistus, reguliariais intervalais demonstruojama ypatinga šio pastato akustika. Norintys gali pakilti į “antrąjį aukštą” ir pasivaikščioti kupolo pakraščiais.

Forence-86

Forence-87

Forence-88

Camposanto Monumentale – elegantiškai simetriškas balto marmuro pastatas Stebuklų aikštės šone. Kolonomis paremtos galerijos iš visų pusių supa stačiakampio formos kiemą. Sakoma, kad Camposanto buvo pastatytas ant šventos žemės, laivu parvežtos iš Kalvarijų kažkurio kryžiaus žygio metu. Iš čia ir pavadinimas – camposanto, šventasis laukas. Camposanto galerijose ir nišose – marmuro antkapiai, skulptūros ir spalvingos freskos.

Forence-89

Forence-90

Forence-91

Forence-92

Forence-93

Forence-94

Bilietus į svyrantį bokštą turime pusei penkių. Kuprines, nors jos ir nedidelės, tenka palikti netoliese esančioje rūbinėje. Prie rūbinės eilė, kaip ir prie bokšto. Perkant bilietą perspėjama ateiti prie rūbinės bent prieš 15 minučių, kitaip galite nespėti į bokštą (bilietai yra konkrečiam laikui, lankytojų skaičius griežtai ribojamas). Vaikams iki 8 metų į bokštą kilti neleidžiama.

Forence-95

Palei bokštą stovi tanketė ir keli iki dantų ginkluoti kareiviai. Niekaip nepriprantu prie tokių vaizdų Europos širdyje, vėl ir vėl primenančių, kad gyvename labai nesaugiame pasaulyje…

Forence-96

Atstovėje neilgą elę ir praėję patikrą, netrukus jau žengiame į bokšto vidų. Bokštą stabilizuojanti konstrukcija atrodo gana įspūdingai (pirma mintis buvo, kad tai liftas). Iki aikštelės bokšto viršuje, po varpine – 296 laipteliai. Lipti nesunku, tik paskutinė atkarpa nėra labai maloni – marmuriniai laipteliai labai nudėvėti, įdubę, slidūs, tenka atidžiai sekti, kur koją statai.

Forence-97

Forence-98

Viršuje – platūs vaizdai į Stebuklų aikštę, Pizos senamiestį ir netolimus kalnus.

Forence-99

Forence-100

Forence-101

Forence-102

Vėl nusileidę žemyn, sukame į senamiestį ir prisėdame kavinukėje su vaizdu į aikštę. Aš tradiciškai užsisakau aperol spritz – šis kokteilis man jau senokai siejasi su vasara ir su Italija.

Forence-103

Kiek paklaidžioję po senamiestį, gana vidutiniškai pavakarieniaujame netoli Stebuklų aikštės (reikėjo eiti toliau nuo turistų apgultų centrinių gatvių, bet nebebuvo nei laiko, nei noro blaškytis), o tada jau sukame atgal link stoties.

Forence-104

Forence-105

Kai išeiname prie Arno upės, saulė jau visai žemai, auksinė valanda pasibaigusi, bet vaizdai vis tiek labai gražūs. Neskubėdami einame paupiu ir geriame į save itališko vasaros vakaro ramybę.

Forence-106

Forence-107

Forence-108

Prieiname Ponte di Mezzo. Šiuo tiltu mums reikėtų pereiti į kitą krantą ir sukti link stoties, bet dar nesinori. Prie pat tilto – kavinių šurmulio pilna nedidelė Garibaldi aikštė, jos kampuose prasideda kelios mažos gatvelės, vedančios į senamiesčio labirintą. Susigundome kiek paėjėti tolyn ir atrandame dar vieną jaukų Pizos kvartalą su siaurutėmis gatvelėmis, vietomis vos ne virš galvos susieinančiais pastatų stogais, spalvingomis parduotuvėlėmis, jaukiomis kelių staliukų kavinukėmis. Čia pilna jaunatviško šurmulio – Pizos universiteto studentai, panašu, pramogauja būtent šiame kvartale. Ir mums čia patinka gerokai labiau nei šalia Stebuklų aikštės esančiose gatvėse, kur viskas skirta turistams. Šiame kvartale turbūt ir pavalgę būtume skaniau. Gaila, kad nebeturime laiko ilgiau paklaidžioti (nenorime susivėlinti grįžti į Florenciją), bet džiaugiamės, kad netyčia čia užsukome.

Forence-109

Forence-110

Forence-111

Traukinyje atgal į Florenciją dar ilgai aptarinėjame viešnagės Pizoje įspūdžius. Šis miestas labiausiai garsus savo svyrančiu bokštu, bet tikrai verta Pizai paskirti visą dieną ir ilgiau pasivaikščioti po senamiestį.

Ketvirtoji diena

Paskutinei dienai Florencijoje jokių ypatingų planų neturime. Tiksliau, turime planą vakarui, o dieną ketiname tiesiog pasivaikščioti po miestą. Po vėlyvų pusryčių (dar vienas apartamentų pliusas – kada nori, tada ir pusryčiauji) palei upę einame link centro ir kažkuriuo momentu pasukame į Oltrarno gatvelių raizgalyną. Esame dar tolokai nuo pagrindinių turistinių taškų, tad ir žmonių nėra daug. Tokia Florencija man labai patinka!

Forence-112

Forence-113

Forence-114

Forence-115

Sustojame papietauti Piazza di Santo Spirito. Šiandien sekmadienis, aikštės kavinukės pilnos italų šeimų, čia atėjusių ilgiems sekmadienio pietums. Nuo itališko temperamento nuspalvintų šnekų net ausų būgneliai vibruoja. Vienoje kavinukėje pagaliau randame laisvą staliuką ir su palengvėjimu prisėdame. Pavalgome labai skaniai, o aš atrandu naują desertą (taip taip, prie sekmadienio pietų privaloma tvarka priklauso ir desertas) – mattonella.

Forence-116

Po pietų neskubėdami grįžtame į savo apartamentus. Man dar būtų norėjęsi ką nors pamatyti, bet lauke karšta, vyras jaučiasi pavargęs, aš viena po miestą klaidžioti nenoriu, tad popietę praleidžiame kaip tikri italai, kuriems popiečio siesta yra šventas reikalas.

Forence-117

Porą valandų pailsėję, vėl ruošiamės į miestą. Šiandien mano gimtadienis, ta proga numatyta šventinė vakarienė Fiesolėje. Interneto platybėse radau gerų atsiliepimų apie La Reggia degli Etruschi restoraną, garsėjantį puikiais vaizdais nuo terasos ir labai skaniais desertais; ten ir užsakėme staliuką vakarienei. Kažkada buvusi etruskų tvirtovė, vėliau – Florencijos aristokratų vasaros rezidencija, Fiesolė yra vos už 8 kilometrų nuo Florencijos, aukštai Toskanos kalvose. Nuo miestelį juosiančių akmeninių sienų atsiveria platūs vaizdai į slėnį ir į Florenciją. Fiesolė lengvai pasiekiama autobusu iš Piazza San Marco, kelionė trunka apie pusvalandį, autobusai važiuoja kas 15-20 minučių.

Iki San Marco aikštės einame daugiau nei valandą – galėjome važiuoti tramvajumi, bet juk niekur neskubame. Pakeliui sudorojame labai skanių ledų porciją „My Sugar“ ledainėje Via de’ Ginori gatvėje. Nepaisant turistiškai skambančio ledainės pavadinimo, ledai čia buvo skaniausi iš visų ragautų Florencijoje.

San Marco aikštėje tenka gerokai pabėgioti, kol randame mums reikalingą stotelę. Jų čia ne viena ir ne dvi, o mūsiškė, pasirodo, yra ne pačioje aikštėje, o šalia esančioje gatvelėje. Autobusas vėluoja 15 minučių, galiausiai atvažiuoja du, bet antrasis neatidaro durų, tad visi susigrūdame į pirmąjį, net sėdimų vietų pritrūksta, o kai jau pajudame, iš paskos važiuoja ir antrasis, visiškai tuščias.

Forence-118

Forence-119

Po gero pusvalandžio ir daugybės sustojimų išlipame iš autobuso Fiesolės pagrindinėje aikštėje. Miestelis mažas ir labai jaukus, o kad bus gražių vaizdų, buvo aišku jau važiuojant autobusu, kai kilome vis aukštyn ir aukštyn į kalvą. Aikštėje vyksta mugė – galima padegustuoti įvairius maisto produktus, amatininkai pardavinėja savo gaminius, dailininkai čia pat tapo norinčiųjų portertus (norinčių, tiesa, nedaug). Tvyro jaukus šurmulys.

Forence-120

Iki vakarienės dar turime pusvalandį, tad einame į pačiame miestelio pakraštyje esančią apžvalgos aikštelę. Čia dar išlikę kadaise miestelį juosusios gynybinės sienos fragmentai; vaizdai gi verti ne vieno milijono. Žalios Toskanos kalvos, kiparisų alėjos, rusvų čerpių stogai, šiltos vakaro spalvos – labai labai gražu. Toli slėnio gilumoje – vos įžiūrimi vakaro miglos apgaubti Florencijos bokštai.

Forence-121

Forence-122

Forence-123

Forence-124

Kitoje aikštelės pusėje aukštyn veda platūs akmeniniai laiptai. Viršuje – pranciškonų vienuolyno (Convento di San Francesco) bažnyčia ir kiemelis.

Forence-125

Forence-126

Forence-127

Forence-128

La Reggia degli Etruschi restoranas yra visai šalia apžvalgos aikštelės. Sėdime lauko terasoje, vakaras šiltas, pučia lengvas vėjelis, vakarieniaudami galime gėrėtis vaizdais į slėnį.

Forence-129

Forence-130

Pavalgome labai skaniai, o desertas tikrai vertas visų gerų atsiliepimų. Juolab tai ne šiaip koks vienas desertas, o mini desertų trio. Net nežinau, kuris skaniausias buvo – ko gero, visi trys!

Forence-131

Kol pavakarieniaujame, lauke visai sutemsta. Išėję dar pasižvalgome į apačioje plytinčią naktinę Florencijos panoramą ir neskubėdami grįžtame į centrinę aikštę, kur netrukus atvažiuoja autobusas, parvešiantis mus į Florenciją.

Forence-132

Forence-133

Kitą rytą keliamės anksti, pusryčiaujame, pakuojamės ir pusę devynių jau užtrenkiame apartamentų duris (raktus šeimininkas paprašė palikti viduje). Tramvajumi pasiekiame centrinę stotį, iš kur ketiname imti taksi į oro uostą. Bet laiko dar turime, o man labai norisi kavos, tad pirmiausia užsukame į šalia esančią kavinukę. Paskutinis mano pasmaguriavimas Florencijoje – švelnaus skonio kapučino ir burnoje tirpstanti sfogliatella, kriauklės formos trapios sluoksniuotos tešlos bandelė su rikotos įdaru. O tada jau laikas į oro uostą ir namo. Misija prisijaukinti Florenciją įvykdyta su kaupu!

Forence-134

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website