Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. VII dalis: Chiang Rai


Gruodžio 25-oji. Šiandien leidžiam sau išsimiegoti – Kalėdos vis dėlto! Keliamės pusę aštuonių. Viešbučio pusryčiai – paprasti ir kuklūs: kava (tirpi), arbata, balta duona, sviestas, džemas, apelsinų sultys iš pakelio. Viskas. Bet juk tiek ir užtenka kasdieniaams pusryčiams, tik viešbučiuose kažkodėl visada norisi maisto gausos ir įvairovės. Gaila tik, kad vaisių nėra, pripratom jau prie jų. Mes – vieninteliai užsieniečiai, visi kiti svečiai – tajai, dauguma su mažais vaikais.

Šiai dienai buvome numatę išsinuomoti mašiną ir pasivažinėti po Chiang Rai apylinkes. Bankoke važinėtis nedrįstume, bet kiek girdėjome, Tailando šiaurėje vairuoti nesudėtinga, nes eismas ramesnis ir vietiniai gyventojai kiek drausmingesni kelyje. Mašiną esam iš anksto užsisakę internetu. Pusę devynių ją turėtų pristatyti į viešbutį, taigi laukiam kieme prie registratūros. Po 20 minučių vyras jau susiruošia skambinti į nuomos firmą, bet tuo tarpu į kiemą įsuka balta mašinytė, vairuojama simpatiškos jaunos merginos. Per penkias minutes sutvarkom visus formalumus, šokam į mašiną ir – į kelią.

Dienos planas gana ambicingas – aplankyti Baltąją šventyklą ir Doi Tung sodus, vaizdingu pasienio keliu pasiekti Mae Sae miestelį Birmos pasienyje, iš ten važiuoti į Auksinį trikampį ir per Chiang Saen grįžti į Chiang Rai. Veiklos ir važiavimo su kaupu užtektų visai dienai. Deja, planus grasinasi pakoreguoti jau kelias dienas mus abu kamuojantis peršalimas. Aš jaučiuosi ypač prastai – tokios žiaurios slogos jau seniai neturėjau. Viešbuty sėdėti nesinori, ne to čia atvažiavome, bet mintis visą dieną praleisti mašinoje irgi nevilioja. Nusprendžiam, kad važiuosim iki Mae Sae, o ten jau matysim pagal situaciją, važiuoti toliau ar grįžti į viešbutį.

Pasiruošę bet kokiems netikėtumams, atsargiai išvažiuojam į gatvę, bet kelyje ramu, visi važiuoja teisinga kelio puse, naminiai gyvuliai po gatves nesišlaisto, žodžiu važiuok ir norėk. Pasiekę miesto ribą sukam į pietus, link Wat Rong Khun – Baltosios šventyklos. Ši moderni budizmo šventykla pradėta statyti 1997 metais pagal tajų dailininko Chalermchai Kositpipat projektą. Ji dar toli gražu nebaigta (darbų pabaiga, sakoma, numatyta tik 2070 m.), bet jau seniai tapusi šiaurės Tailando simboliu. Pasiekiam šventyklą gal per 20 minučių, parkuojamės nemokamoje aikštelėje ir per galinius vartus einam vidun. Pirmas įspūdis – balta spalva. Daug daug baltos spalvos.

01-IMG_4731

02-IMG_4798

Šis pastatas man primena perdėtai įmantrų vestuvinį tortą. Ne mano skonio dekoras, bet gal toliau bus geriau?

Chiang Rai - Wat Rong Khun

03-IMGN0719

Kita vertus, kiek darbo reikia įdėti, kad sukurti štai tokią sienos puošybos detalę – o juk jų čia tūkstančiai!

05-IMGN0726

Tokius pakabukus galima nusipirkti suvenyrų parduotuvėje ir papuošus savo autografu palikti kaboti su šimtais kitų.

06-IMGN0728

Perkame bilietus ir einame apžiūrėti pagrindinės šventyklos. Nieko panašaus iki šiol nesu mačiusi. Absoliutus vienalytis baltumas, paįvairinamas tik blizgančių stiklo gabaliukų, sukelia keistą lengvumo įspūdį – šventykla, rodos, plaukia virš žolės ir virš tvenkinio, kuriame plaukioja didžiulės auksaspalvės ir baltos žuvys.

07-IMG_4780

08-IMG_4775

09-IMG_4789

Į šventyklą veda platus įmantriai dekoruotas tiltas.

10-IMG_4783

Tilto prieigose – gausybė skulptūrų. Čia persipynę budizmo, induizmo, o gal ir kitų religijų bei kultūrų simboliai. Vaizduotės autoriui tikrai netrūksta, ir ne visi jo sukurti vaizdiniai yra šviesūs.

11-IMG_4750

Wat Rong Khun

13-IMGN0735

14-IMG_4785

15-IMG_4787

Tiltą saugo didžiuliais kardais apsiginklavę demonai.

16-IMGN0738

Wat Rong Khun

Šventyklos vidus – visiška priešingybė griežtam išorės baltumui. Čia dar tebevyksta darbai, sienos padengtos keisčiausio turinio freskomis, realybė jose draugiškai sugyvena su fantazijomis ir religiniais motyvais. Čia ir Supermenas, ir animacinių filmukų herojai, ir į bokštus dvynius smingantis lėktuvas… Fotografuoti draudžiama.

Dar kelios tilto puošybos detalės. Balta spalva simbolizuoja tyrumą, blizgantys veidrodinio stiklo gabaliukai – Budos mokymą.

18-IMGN0740

19-IMG_4758

20-IMG_4764

Toliau stovinčios mažesnės šventyklos dar nepabaigtos, laukia savo eilės. Nors man jos visai patinka ir tokios, tiesiog baltos, be įmantrių blizgančių ornamentų.

21-IMG_4765

O štai ir tiltas visame gražume.

22-IMG_4769

Štai taip, kruopštaus rankų darbo pagrindu, vyksta šventyklos detalių dekoravimas. Nenuostabu, kad reikės dar 50 metų jai pabaigti.

23-IMG_4770

Turbūt prašmatniausias pasaulyje tualetas – bent jau iš išorės, viduje tai nieko ypatingo…

24-IMG_4796

Dar keletas prie visumos derančių keistokų detalių.

25-IMG_4791

Wat Rong Khun

27-IMG_4792

28-IMG_4793

Aš buvau labai skeptiškai nusiteikusi šios šventyklos atžvilgiu, nes iš matytų nuotraukų ji man atrodė tiesiog ištisinis pigus kičas, blizgučių ir ornamentų orgija, nežinia kodėl įgavusi tokį populiarumą. Net norėjau ją išbraukti iš programos, bet pasipriešino vyras – juk tai vienintelė tokia šventykla Tailande, būtinai reikia ją pamatyti. Jis buvo teisus – Baltąją šventyklą pamatyti tikrai verta!

Nuo Wat Rong Khun grįžtam į Chiang Rai ir dabar jau sukam į šiaurę, link Doi Tung. Ten yra karališkoji rezidencija, garsėjanti savo sodais, juos ir norime aplankyti. Maždaug pusę valandos važiuojam puikios būklės greitkeliu, paskui jau mažesnis ir prastesnis kalnų keliukas veda link Doi Tung. Pakeliui dar stabtelim apžvalgos aikštelėje, nors vaizdai nelabai fotogeniški – matosi miškingos kalvos, ir ten kažkur, už horizonto, jau Birma. Kaip visada tokiose vietose, šalia įsikūręs turgelis.

29-IMG_4800

30-IMG_4803

Doi Tung

Maždaug po valandos pasiekiam Doi Tung. Čia galima aplankyti karališkuosius rūmus, arba šalia esančius sodus – arba pirkti bendrą bilietą ir apeiti visą teritoriją. Mus domina Mae Fah Luang botanikos sodas. Doi Tung – populiari vieta, parkingas pilnutėlis, tenka grįžti atgal ir pastatyti mašiną beveik už pusės kilometro. Pakelėje ir čia nusidriekęs spalvingas turgelis.

32-IMG_4804

Doi Tung market

34-IMG_4808

35-IMG_4810

Mae Pha Luang botanikos sodas – didžiulis ir įvairus. Praleidžiam čia daugiau nei valandą, kol viską apeinam ir apžiūrim.

36-IMG_4820

37-IMG_4811

38-IMG_4826

39-IMG_4828

40-IMG_4829

41-IMG_4830

42-IMG_4834

43-IMG_4835

44-IMG_4840

45-IMGN0761

46-IMGN0763

Doi Tung - Mae Fah Luang botanical garden

48-IMG_4845

Mae Fah Luang

Apžiūrėję sodus, prisėdam lauko kavinukėj. Didelis karštos arbatos puodas kiek apramina mano vis labiau įsisiautėjančią slogą, ir jau vėl galim keliauti toliau. Judam šiaurės kryptimi, sekdami ženklus 1149 kelio link. Duobėtas serpantinų kelias vingiuoja per kalnuotas džiungles pačiu Birmos pasieniu ir suteikia galimybę pasigrožėti vaizdingomis panoramomis, kai pasitaiko properša tarp medžių. Deja, tų properšų mažiau nei norėtųsi, bet vaizdai gražūs, nors ir “nefotogeniški” – akiai gražu pažiūrėti, o nuotraukos gaunasi nelabai įspūdingos. Bet vis tiek verta šiuo keliu pravažiuoti. Keliose vietose yra pasienio užkardos, bet kareiviukai daug dėmesio į mus nekreipia, tik paklausia, kur važiuojam, ir išgirdę, kad į Mae Sae, mosteli ranka – važiuokit.

50-IMG_4855

Burma border road

Va toks keliukas:

52-IMG_4860

53-IMG_4861

Apžvalgos aikštelė.

Thailand/Myanmar border road

Views across the Myanmar border

Kelias siauras, taigi sutikus kitą mašiną tenka trauktis į kelkraštį, bet taip nutinka tik kelis kartus.

56-IMG_4870

57-IMG_4874

Netoli Mae Sae užsukam į kiek toliau nuo kelio stovinčią šventyklą (jau iš tolo pro medžius matėsi auksinis jos bokštas). Šventykla atidaryta, bet visiškai tuščia – nei viduje, nei aikštėje nei gyvos dvasios.

58-IMG_4879

Empty temple near Mae Sai

60-IMGN0773

Pravažiuojam kažkokį kaimelį. Kelias jau nebetuščias – automobilių nesimato, užtai gausu motorolerių.

61-IMG_4886

62-IMG_4887

Kol pasiekiam Mae Sae, mano sloga visai įsisiautėja. Dairytis po miestą nebėra noro. Juolab kad ir mašiną saugiai pastatyti nebūtų kur – visos pakelės užgrūstos dvigubai ir trigubai priparkuotomis įvairiausiomis transporto priemonėmis.

63-IMG_4889

64-IMG_4890

Minties važiuoti į Auksinį trikampį atsisakom – nebeturim jėgų. Be to, ir vėloka jau, mes gi šiandien niekur neskubėjom. Tiesą sakant, pats Auksinis trikampis mūsų labai ir neviliojo, kiek skaitėm atsiliepimų, nieko labai ypatingo ten nėra, vertas dėmesio tik tas faktas, kad esi trijų šalių sandūroje. Labiau norėjom pasivažinėti po apylinkes – jos čia labai vaizdingos. Tačiau ir be Auksinio trikampio diena gaunasi visai netrumpa – į viešbutį parsirandam tik penktą valandą.

Paslaugi administratorė mums vėl suorganizuoja taksi, ir jau žinomu maršrutu važiuojam į miesto centrą. Kadangi vakar laikrodžio rajone nelabai radom kur pavalgyti, tai šįkart iš anksto pagūglinam ir aptinkam turistinį Chiang Rai rajoną, kur yra daug restoranų ir naktinis turgus. Čia jau visai kita atmosfera, gatvės pilnos žmonių, ir vetinių, ir turistų, aplink daugybė restoranų, kavinių, suvenyrų parduotuvių. Nesigailim, kad vakar pamatėm kitą, neturistinę, Chiang Rai pusę, bet čia vakare smagiau. Pavalgyti neriam į piceriją – taip, žinom, esant svečioj šaly reikėtų valgyti vietinį maistą, bet po visą savaitę trukusios tailandietiškos dietos labai norisi paprasto, pažįstamo, nesudėtingo maisto. Bevakarieniaudami vėl prisimenam, kad šiandien juk Kalėdos. Šį faktą primena tik kalėdinė eglutė picerijoje.

Pavalgę einame paslampinėti po naktinį turgų. Įdomiausia ta jo dalis, kur galima pavalgyti. Staliukai sustatyti didelėje aikštėje, o aplink susispietę palaikiai kioskeliai, kuriuose pardavinėjami įvairūs karšti ir šalti patiekalai. Viena aikštė skirta turistams, kita – daugiau vietiniams. Ta, kuri vietiniams, įdomesnė, ir patiekalai čia egzotiškesni.

65-IMG_4901

66-IMG_4904

67-IMG_4906

Galima rinktis jau gatavus patiekalus.

68-IMG_4902

69-IMG_4910

O galima ir kitaip – pasirenki krepšelį su ingredientais, ir tau čia pat pagamina ką nors šviežio ir skanaus.

70-IMG_4905

71-IMG_4908

Dauguma produktų mums apetito nežadina, bet vietiniai juos doroja su pasigardžiavimu.

72-IMG_4907

Chiang Rai night market

74-IMG_4913

Chiang Rai

Delikatesai desertui – prie jų, sako, labai tinka alus.

Tasty morsels at Chiang Rai night market

Pasisotinę naktinio Chiang Rai vaizdais, pasigaunam tuktuką (taksi vėl nesimato), už tokią pačią kainą kaip vakar parsirandam į viešbutį ir krentam miegoti.

77-IMG_4915

 

3 thoughts on “Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. VII dalis: Chiang Rai

  1. Kaip gera skaityt tavuosius pasakojimus. O kad baltosios šventyklos neišbraukėt iš kelionės planų, tai liuks, nes skaičiau, kad nukentėjo labai po žemės drebėjimo. Man ji labai įspūdinga, bent iš foto,visiškai kitokia. Sušalei naktį kalnuose matyt, gal labai kelionės tai nepagadino.

    • Ačiū, Inga :) Į Baltąją šventyklą tikrai vertėjo važiuoti. Nuliūdau išgirdusi apie žemės drebėjimo padarytą žalą, bet kiek supratau, ji ne tokia didelė kaip bijota, ir jau vėl veikia šventykla. O peršalimą tai matyt lėktuve pasigavom, nei viena kelionė be to neapsieina, ką jau darysi.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>