Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. II dalis: Ayutthaya


Gruodžio 19-oji. Keliamės anksti, nes šiandien laukia ilga diena. Bet pirmiausia – pusryčiai. Intercontinental Bangkok garsėja savo pusryčių meniu, tai smalsu, koks bus pasirinkimas. Nenusiviliam – didžiuliame pusryčių bufete yra visko. Mėgstantiems rimtai pavalgyti – vakarietiški, tailandietiški ir netgi japoniški karšti patiekalai, pagal užsakymą kepamos kiaušinienės ir blyneliai, yra wok station, ir dar visko daug yra. Saldukams – ar ne penkiolikos rūšių bandelės ir pyragėliai, sveikuoliams – miusliai ir jogurtai… Man gi didžiausią įspūdį palieka vaisiai. Jų pasirinkimas irgi didžiulis, visi šviežutėliai ir be galo skanūs. Išragauju, kiek spėju ir kiek telpa – kiek netelpa, pasilieku kitam rytui. Skaniausi man – iki tol neragauti rose apple, antrąją vietą pasidalija pomelo ir jack fruit. Net ir mangai  labai skanūs, nors ir nesezonas. (Europoj aš mangų išvis nevalgau, nes jie man arba per saldūs, arba per kieti – užtai kad dirbtinai nokinami pakeliui.)

Prisikimšę pilvus, leidžiamės į vestibiulį. Šiai dienai numatyta ekskursija į senąją Tailando sostinę Ajutaja. Dėl nuvežimo iš anksto susitariau su Thaihappytaxi firma: jų vairuotojas mus nuveš į Ajutaja ir pavežios po mūsų pasirinktas šventyklas. Gido neturėsim, bet mums jo ir nereikia, po šventyklas pasidairyti sugebėsim patys vieni, o faktus galime ir internete susirasti. Ekskursija visai dienai, vairuotojas turėtų mūsų laukti pusę aštuonių ryto. Šiek tiek nerimaujam, ar rasim vieni kitus didžiuliame viešbučio vestibiulyje, bet netrukus prie mūsų prieina labai mandagus pagyvenęs žmogelis ir prisistato esantis iš Thaihappytaxi. Valio, pirmoji iš mano suplanuotų ekskursijų, panašu, pavyko! Vairuotojas labai prastai kalba angliškai, bet pirštais rodytis kol kas netenka, kažkaip susikalbam, nors ir sunkiai.

Bankoko centre, žinoma, kamščiai. Užtrunkam pusvalandį, kol išsikrapštom į ant betoninių stulpų virš miesto gatvių iškeltą aplinkkelį – expressway (už pravažiavimą juo reikia mokėti – 50 batų, berods). Tada dar valanda iki Ajutajos. Už lango iš pradžių plyti betono dangoraižių džiunglės, paskui prasideda laukai.

Senoji Ajutaja isikūrusi saloje, trijų upių santakoje. Būtent saloje yra ir didžioji dauguma šventyklų. Vairuotojas  mūsų  neklausė, į kurią vietą Ajutajoje nuvežti, mes jam irgi nieko nesakėm – galvojom, kai jau privažiuosim arčiau miesto, paklaus, prie kurios šventyklos pirmiausia sukti. Bet pasirodo, jis turėjo savo planą ir atvežė mus tiesiai prie nuošalios Wat Lokayasutha šventyklos. Ši šventykla buvo mūsų šios dienos planuose, bet forumuose skaičiau, kad ją nelengva rasti, ir net galvojau, kad jei nerasim, tai tiek jau to. Bet va, ji pati mus rado! Šventykla beveik visiškai sugriuvusi, išlikęs tik vienas bokštas ir didžiulė gulinčio Budos statula, apvyniota oranžiniu audeklu. Aikštelėje prieš Budą miega šuo, prie altorėlio smilksta jazmino aromatą skleidžiančios smilkalų lazdelės, ir nei vieno žmogaus aplink, tik mes. Tobula ramybė.

IMG_3234

IMG_3232

IMG_3230

Trumpai pasimėgavę Wat Lokayasutha, rodom vairuotojui žemėlapį ir prašom nuvežti iki Wat Phra Si Sanphet. Čia reikėtų paminėti, kad šventyklų Ajutajoj be galo daug ir gana sunku išsirinkti, kurias verta aplankyti, nes kiekviena jų savaip įdomi, bet jei eiti per visas iš eilės, tai pavargsi, atbuksi ir visos jos pradės rodytis vienodos. Net ir specialus terminas yra, dažnai minimas angliškuose forumuose ir giduose – temple fatigue (šventyklų nuovargis).  Nemažai panaršius po internet forumus, mūsų must see sąraše liko penkios šventyklos, nors iš tiesų pamatėm jų daugiau. Bet apie viską iš eilės.

Netrukus pasiekiam Wat Phra Si Sanphet. Tai viena didžiausių ir gražiausių Ajutajos šventyklų. Vairuotojas mus išleidžia aikštelėje prie turgelio ir lieka laukti, o mes einame link tolumoje šmėžuojančių bokštų. Pakeliui – dengtas maisto produktų turgelis, kuriame pardavinėjami įvairiausi skanėstai, kai kurie jų visai mums nematyti.

IMG_3240

IMG_3238

Prieinam šventyklą, bet ne tą, kurios mums reikia. Wat Phra Si Sanphet – už plytinės tvoros, o prieš mus – veikianti šventykla, Wat Mongkol Bophit.

IMG_3247

IMG_3314

Įėjimas į Wat Phra Si Sanphet – mokamas. Jau nepamenu, kiek kainavo, bet nedaug. Žmonių mažai, vos vienas kitas, kartais ir visai vieni liekam. Vėliau dar ateina dvi mokinukų grupės. Po Bankoko chaoso Ajutaja – tikra tylos ir ramybės oazė. O Wat Phra Si Sanphet – nepaprastai graži šventykla, su baltais į dangų besistiebiančiais bokštais (prang), romantiškais karališkųjų rūmų griuvėsiais ir nuo vandalų bei stichijų nukentėjusiomis, bet ramybės auros nepraradusiomis Budos statulomis.

Wat Phra Si Sanphet

Wat Phra Si Sanphet

IMG_3264

IMG_3265

Wat Phra Si Sanphet

Wat Phra Si Sanphet

IMG_3295

IMG_3298

IMG_3306

Po kurio laiko nenoriai paliekam Si Sanphet ir per tą patį turgelį grįžtam prie mašinos. Labai skaniai atrodo čia pat kepami žalios spalvos blyneliai ir aliejuje verdami traškūs ryžių paplotėliai. Nusiperkam tų traškučių maišelį ir tuoj pat kelis sugraužiam – tikrai skanūs.

IMG_3316

IMG_3321

Kitas mūsų turistinės piligrimystės punktas – Wat Phra Ram. Ši šventykla stovi prie nedidelio ežeriuko,  aplink – judrios miesto gatvės. Ajutaja nėra sterilus archeologinis parkas,  šventyklos čia išsimėčiusios tarp gyvenamųjų ir komercinių rajonų, tarsi sustingusios praeities salelės karštligiško šiuolaikinio gyvenimo sraute, ir tai joms teikia ypatingo žavesio. Vieną akimirką važiuoji judriom modernaus miesto gatvėmis, kitą – jau klaidžioji po tylius romantiškus griuvėsius. Ne išimtis ir Wat Phra Ram. Moderni kasdienybė – vos už kelių šimtų metrų, bet šventyklos teritorijoje laikas tarsi sustojęs. Ir vėl esame čia beveik vieni, tik kelios vietinės moterys aplink šlavinėjasi ir grėbsto nukritusius lapus nuo pageltusios nuo karščio žolės.

Ayutthaya  - Wat Phra Ram

IMG_3326

IMG_3329

Wat Phra Ram

IMG_3345

IMG_3359

IMG_3361

Paskutinė šventykla rytinėje programoje – Wat Mahathat.

Ayutthaya - Wat Maha That

Ši šventykla garsi tuo, kad čia galima pamatyti akmeninę Budos galvą, visą apraizgytą galingų šventu laikomo bodhi medžio šaknų. Begalvė statula stovi kitoje mūrinės sienos pusėje.

Wat Maha That

IMG_3366

IMG_3381

IMG_3384

Wat Mahathat jau ir turistų nemažai – iki šiol po šventyklas vaikščiojom beveik vieni, o čia jau vos ne minia. Aišku, tik Ajutajos masteliais – Bankoke reikėtų džiaugtis, jei tik tiek turistų tebūtų.

IMG_3387

Bet kadangi šventykla didžiulė, tai nuo turistų būrio pabėgti nesunku – netrukus vėl liekam beveik vieni ir neskubėdami klaidžiojam po apgriuvusias didžiulių pastatų liekanas, kur palei mūrines sienas rikiuojasi begalvės ir berankės Budos statulos.

IMG_3393

IMG_3389

IMG_3394

Bevaikštant po Wat Mahathat, prie vyro prisigretina mokinukų grupė, visi apsiginklavę bloknotais ir mobiliaisiais telefonais. Jie, pasirodo, yra gavę namų darbų užduotį anglų kalbos pamokai: užkalbinti užsienietį turistą, užduoti jam kelis standartinius klausimus (kuo jūs vardu, iš kokios šalies atvykote, ar jums patinka Tailande, kas labiausiai patinka…), visą interviu nufilmuoti ir paskui visiems nusifotografuoti su apklaustuoju. Gavę, ko norėjo, patenkinti mokinukai apdalija mus šypsenomis ir nuklega ieškoti kitos “aukos”, o mes toliau klajojam po šventyklą.

IMG_3397

Wat Maha That

Pietaujam iš anksto nusižiūrėtame didelio viešbučio restorane. Svečiams čia siūlomas buffet lunch, ir stipriai orientuojamasi į japonus (jų salėje tikrai nemažai, bet ne autobusinės grupės, o poros arba mažos kelių žmonių grupelės), taigi nemažai patiekalų ir ingredientų – visai nematyti ir nepažįstami. Kai kurių paragauju, bet nelieku labai sužavėta, tailandietiškas maistas man skanesnis. Pavalgę svarstom, ką veikti toliau. Alternatyvos dvi – aplankyti dar vieną ar dvi šventyklas ir kiek anksčiau grįžti į Bankoką, arba paplaukioti laiveliu aplink Ajutają, pakeliui vėlgi aplankant dar keletą šventyklų. Pasirenkam antrąjį variantą – Ajutaja mums patinka ir išvažiuoti iš čia dar nesinori. Paprašom vairuotojo nuvežti mus prie Chantharakasem rūmų muziejaus šiaurinėje salos dalyje. Forumuose skaičiau, kad prieplaukoje šalia muziejaus galima išsinuomoti medinį laivelį su motoriuku ir per porą valandų apiplaukti aplink salą, pakeliui sustojant trijose šventyklose pasirinktinai – tačiau išlipus iš mašinos nematom nei prieplaukos, nei laivelių, tik didelę apytuštę mašinų aikštelę. Ant akmeninės tvorelės jos pakraštyje sėdi keli vietiniai ir kažką srebia iš spalvotų molinių dubenėlių, matyt, pietauja. Mus pamatę, visi iškart pašoka, palikę savo pietus, bėga link mūsų ir vienas per kitą ima siūlyti paplaukioti laiveliu. Šaukia visi vienas už kitą garsiau, vos ne alkūnėmis stumdosi, kad tik arčiau prieitų, bet mes leidžiamės į derybas su tuo dieduku, kurio žmona (o gal dukra?) pirmoji prie mūsų pribėgo – kažkoks teisingumas juk turi būti, ar ne? Vairuotojo padedami, šiek tiek nusideram nuo pradinės kainos, parodom žemėlapyje, prie kurių trijų šventyklų norim sustoti, ir kartu su dieduku leidžiamės prie upės, kur iš tiesų yra nedidelė prieplauka ir plūduriuoja keli paprastučiai laiveliai. Mus plukdys ta pati moteriškė, kuri pirmoji ir atlėkė pasitikti. Sulipam į ilgą medinę valtį, susėdam ant suoliukų po brezentiniu stogeliu, moteris užveda prikabinamą motorą, ir pajudam.

IMG_3404

IMG_3414

Pro šalį plaukia neįmantrūs Ajutajos pakrančių vaizdai: ant polių pastatyti mediniai namai, saulėje džiūstantys skalbiniai, tiesiai upėje indus plaunanti moteris ir nuo laiptų ją stebinti katė, ant vandens lelijų kupsto vidury upės stypsanti gervė…

IMG_3425

IMG_3472

IMG_3505

IMG_3547

IMG_3467

Laivelių upėj nedaug. Priešinga kryptimi praplaukia mažutis laiviukas, tempiantis didžiulę baržą, dar kiek vėliau prasilenkiame su įmantriai išraižytu medinuku – tikriausiai irgi turistams plukdyti skirtu.

IMG_3418

IMG_3463

Aplink tvyro tingi popietės ramybė, jos netrikdo netgi gana garsus mūsų valties variklio burzgimas.

IMG_3430

Per dvi valandas neskubėdami apiplaukiame salą, pakeliui trumpam sustodami trijose šventyklose: Wat Phananchoeng, Wat Phutthaisawan ir Wat Chaiwathanaram. Procedūra visur ta pati: išlipam prieplaukoje, per 15-20 minučių apeinam šventyklą, o kapitonė tuo tarpu saugo valtį ir laukia mūsų sugrįžtant. Kiekviena šventykla vis kitokia, kiekviena savaip įdomi. Wat Phananchoeng – veikianti šventykla, garsėjanti didžiule paauksuota Budos statula.

IMGN0247

IMGN0250

IMGN0252

IMG_3453

Ant šventyklos tvoros ramiai sau snaudžia katė.

IMG_3443

IMG_3444

O prieplaukoje kažkoks vyrukas maitina didžiulių karpių būrį: vanduo tiesiog kunkuliuoja, žuvys viena per kitą šoka aukštyn, stengiasi pagriebti į vandenį krentančius maisto gabaliukus.

IMG_3462

Wat Phutthaisawan mūsų iš pradžių nesužavi – aikštėje prie upės išsirikiavusios smarkiai kičinės skulptūros, kiek tolėliau puikuojasi betoninė, nuo naujumo net blizganti šventykla.

IMG_3503

IMG_3483

IMG_3486

Ayutthaya - Wat Phutthaisawan

Bet paskui aptinkame senają šventyklos dalį, su ramybe dvelkiančia galerija ir didžiule gulinčio Budos statula tyliame kiemelyje.

Wat Phutthaisawan

IMGN0258

Ayutthaya = Wat Phutthaisawan

IMG_3499

IMG_3501

IMG_3487

Paskutinis sustojimas – Wat Chaiwathanaram šventykla: apleista, griūvanti, bet turinti savą ypatingą aurą.

IMG_3541

IMG_3533

IMG_3516

Sakoma, kad Wat Chaiwathanaram – viena gražiausių ir romantiškiausių Ajutajos šventyklų, ypatingai fotogeniška saulėlydžio metu. Mes čia atsirandame dienos vidury, kai apie gražią šviesą tik pasvajoti belieka, bet ši šventykla vis tiek mus užburia. Čia gausu paslaptingų užkaborių, nesibaigiančių koridorių, ramybe spinduliuojančių Budos atvaizdų. Ir vėl, kaip ir visur Ajutajoje – visiška tyla ir ramybė aplink.

Wat Chaiwathanaram

IMG_3518

IMG_3519

IMG_3532

IMGN0270

Wat Chaiwathanaram

IMGN0278

Daugiau jau niekur daugiau nebestojame ir be nuotykių grįžtam į prieplauką.

IMG_3549

IMG_3551

IMG_3503

O štai ir mūsų kapitonė:

IMG_3556

Jau beveik keturios, jaučiamės pasisotinę šventyklomis, taigi nusprendžiame, kad laikas grįžti į Bankoką. Bet pakeliui dar yra Wat Yai Chai Mongkol šventykla. Šiek tiek paabejoję, nutariame ir čia dar užsukti. Labai džiaugiuosi dėl šio sprendimo – man tai buvo pati gražiausia iš visų Ajutajos šventyklų.

Ayutthaya - Wat Yai Chai Mongkol

IMG_3569

Tai pirmoji šventykla Ajutajoje, kur matome daug vienuolių. Tik man niekaip nepavyksta prisitaikyti jų nufotografuoti…

IMG_3560

Nelabai suprantam, kodėl Budai aukojami pliušiniai katinai, bet atrodo jie šauniai!

IMG_3577

Šventykla didžiulė, veikiančioje jos dalyje žmonės meldžiasi, lipina aukso skiauteles ant Budos skulptūrų, degina smilkalus ir kvapiuosius aliejus.

IMG_3579

IMGN0288

IMG_3585

Wat Yai Chai Mongkol

Wat Yai Chai Mongkol

Paspėliojam, ką galėtų simbolizuoti šis pilvotas ir baltų kiaulaičių apsuptas Budos atvaizdas, bet nieko gero nesugalvojam…

IMG_3593

Wat Yai Chai Mongkol garsėja savo kiemeliais su daugybe įvairaus dydžio Budos skulptūrų. Jos išsirikiavusios ilgiausiomis eilėmis palei kiemelių sienas ir visos iki vienos apvyniotos oranžiniu ar geltonu audeklu. Atrodo labai įspūdingai.

IMG_3596

IMG_3597

Wat Yai Chai Mongkol

IMGN0301

IMG_3608

IMG_3623

IMG_3623

Iš šventyklos mus išlydi visai nebaikštus pilkas paukščiukas.

IMG_3619

Kelionė atgal į Bankoką užtrunka beveik pusantros valandos, nes ir vėl pakliūvame į kamštį miesto centre. O vairuotojas pasirodo esąs supersąžiningas: kai atsiskaitydami paduodame šiek tiek didesnę sumą nei buvo sutarta, iškart pasako, kad per daug, ir labai apsidžiaugia, išgirdęs, kad čia jam arbatpinigiai.

Nusiplovę kelionės dulkes, susiruošiame vakarienės. Dar prieš kelionę buvome nusižiūrėję neblogą reputaciją turintį Smooth Curry restoraną netoliese esančiame Plaza Athenee viešbutyje. Eiti nusprendžiam pėsčiom, nes atstumas – ne daugiau kaip kilometras. Esam pačiam miesto centre, gatvė be proto judri, pilna žmonių ir mašinų, nors jau septina vakaro, bet tebeveikia visos parduotuvės, nuo tiesiai ant šaligatvio išrikiuotų vežimėlių  pardavinėjamas maistas, prie mažų šventyklėlių būriuojasi žmonės, degina smilkalus, kloja prieš Budos statulėles ryškiai oranžines gvazdikų girliandas. Gatvės gyvenimas Bankoke, panašu, niekada nesustoja – na gal nebent gilią naktį. Vienoj vietoj tenka pereiti plačią judrią gatvę antžeminiu pėsčiųjų tiltu. Jo viduryje  stabtelim pažiopsoti į žiburėliais nusėtus dangoraižius ir nenutrūkstantį mašinų srautą. Po vakarienės vėl tom pačiom, nei kiek neištušrėjusiom ir nenurimusiom gatvėm grįžtam atgal į viešbutį.

IMG_3634

 

6 thoughts on “Pirmoji pažintis su Pietryčių Azija. II dalis: Ayutthaya

  1. Pačios įspūdingiausios Tailando šventyklos, kažkiek primena Kambodžos. O tas veidukas šaknyse, tai maniau kad ir yra Kambodžoje.

    • Tai dabar jau gal norėsi ir į Tailandą, šventyklų pažiūrėti? :) Ta Budos galva tarp šaknų, tiesą sakant, kiek nuvylė, net nežinau, kodėl, bet kažko kito laukiau. O gražiausios mano buvo tos apleistos, apgriuvusios šventyklos.

  2. Labai smagu vel kartu paklajoti …. o vaizdai akyse dar ilgai stovi

  3. Gerai tos visos aprengtos Budos išrodo…. Tikrai nesušals tailandiškos žiemos metu :)

    • Na kaip čia pasakius apie tą tailandietišką žiemą… šiaurėj tai visai viėsu, vos keli laipsniai būna naktim, kur aukščiau. Bet gal Budai nešalta :)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>