Kalėdos Tenerifėje. I dalis – pažintis su Teide

Kalėdinės atostogos Tenerifėje – šis sprendimas kiek nustebino mūsų draugus ir pažįstamus, jau senokai pripratusius prie tolimų ir egzotiškų mūsų kelionių, ypač šaltuoju metų laiku, kai taip norisi šilumos ir saulės. O čia staiga – Tenerifė! Ten juk žmonės važiuoja tik pliaže pagulėti? Tačiau didžiuliai „viskas įskaičiuota“ viešbučiai ir poilsiautojų nugulti juodo smėlio pliažai yra tik vienas iš daugelio šios Kanarų salos veidų, o mums po sunkių ir sudėtingų metų norėjosi ramių atostogų kur nors šiltame klimate, bet ne per daug toli.

Tenerifėje iš viso praleidome 11 dienų. Atvykome dar prieš Kalėdas, o atgal išvykome sausio pirmąją. Gyvenome pačioje salos šiaurėje, San Cristobal de La Laguna mieste. Šiaurinę dalį pasirinkome sąmoningai, vengdami turistų pamėgtų pietinių miestelių. Tačiau tik prieš pat kelionę sužinojau, kad La Laguna yra pati šalčiausia vieta Tenerifėje – temperatūra ten visada bent 5 laipsniais žemesnė nei kitur. Apartamentus atšaukti jau buvo per vėlu, kitaip gal ir būčiau dar ieškojusi nakvynės šiltesnėje salos dalyje. Bet dabar džiaugiuosi, kad nieko nekeičiau.

Labai anksti išskridę iš Amsterdamo, Tenerifę pasiekėme 11 ryto. Sala mus pasitiko saule ir šiluma – o šilumos, gruodžiui artėjant prie pabaigos, jau buvome labai pasiilgę. Atsiėmę lagaminus ir susitvarkę mašinos nuomos reikalus, nieko negaišdami šokome į savąją Clio ir patraukėme ieškoti nuotykių. Kadangi artėjo pietų valanda, pasukome į netoli oro uosto esantį pajūrio miestelį El Medano. Dar vis žiemos režimu dirbantys mano smegenys iš pradžių nepajėgė priimti ten tvyrančios vasariškos nuotaikos – į akis plieskianti beveik karšta saulė, šiltas sūrus vėjas, žmonių pilnas pliažas, vandenyno bangose besiturškiantys vaikai… Prisėdome pavalgyti lauko kavinukėje, po to dar valandžiukę pasivaikščiojome pakrante. Pasimiršo beveik nemiegota naktis ir šalta šiaurės žiema, apėmė atostogų nuotaika.

Tenerife-1

Greitkeliu maždaug per valandą pasiekėme La Laguna. Čia iš tiesų buvo kiek vėsiau, oras labiau priminė pavasarį. Stebėtinai nesunkiai radome reikiamą adresą viename iš miegamųjų miesto rajonų ir netrukus mus jau pasitiko šneki besišypsanti moteris, aprodė jaukius apartamentus ir palinkėjo gerų švenčių. Apartamentai pasirodė esantys visai patogioje vietoje – iki senojo miesto centro apie 15 minučių pėsčiomis. Vakare, tiesa, jau visai nebuvo panašu į vasarą – vos 13 laipsnių, taigi pravertė apdairiai pasiimtos storesnės striukės. Vien dėl šios priežasties kitąkart gal nesirinkčiau La Laguna kaip gyvenamos vietos Tenerifėje. Bet šiaip šis miestas mums paliko labai gerą įspūdį – švarus, jaukus, ne per didelis, su puikiu senamiesčiu, pilnas linksmai šurmuliuojančių studentų. Turistų čia labai nedaug, kaip ir jiems skirtų parduotuvių ir restoranų. Suvenyrų parduotuvės išvis neaptikome, o kavinėse kartais būdavo sudėtinga susikalbėti angliškai ir tekdavo prisiminti negausias ispanų kalbos žinias. Na o šį pirmąjį vakarą pirmiausia apeiname spalvingai Kalėdoms pasipuošusį senamiestį.

Tenerife-2

Tenerife-3

Tenerife-4

Tenerife-5

Pamatę atviras duris į jaukiai atrodantį kolonų apsuptą kiemelį, sukame vidun. Tai istorijos muziejus, o vienoje jo salių galima aplankyti miniatiūrinę Betliejaus kopiją – Belem. Tokias instaliacijas, artėjant Kalėdoms, rasite dažname Ispanijos mieste.

Tenerife-6

Tenerife-7

Gerą valandą pasivaikščioję po senamiestį, imame dairytis, kur galėtume pavalgyti. Jau septynios, pilvai urzgia – betgi, pasirodo, vakarieniauti dar per anksti! Ispanijoje restoranai vakarienei atsidaro tik aštuntą valandą. Mes taip ilgai laukti nenorime, tad einame į tapas bar – ketiname ten tik užkąsti, bet gaunasi taip, kad visai sočiai pavalgome ir rimtos vakarienės jau nebereikia.

Tenerife-8

Kai pavalgę vėl išeiname į senamiestį, išgirstame iš toliau atsklindančią muziką. Prie katedros vyksta vyrų choro koncertas. Lauke šalta, dainininkai susisupę į vilnonius apsiaustus, žiūrovai irgi susigūžę nuo šalčio. Pasvarstome, kodėl koncertas nevyksta katedros viduje – gal oras netikėtai atšalo? Kas tai per choras ir ką jie dainavo, taip ir nepavyko sužinoti, bet patiko labai. Balsai galingi, sodrūs, net šiurpuliukai lakstė klausantis.

Tenerife-9

Tenerife-10

Tenerife-11

Vieta, kurią labiausiai norėjau pamatyti Tenerifėje – El Teide nacionalinis parkas. Geriausia būtų ten apsilankyti dar prieš prasidedant kalėdiniam turistų šurmuliui, taigi kitą dieną – penktadienį – planuojame keltis anksti ir važiuoti link ugnikalnio. Oras žadamas gražus, keltuvo bilietus dėl visa ko iš anksto nusipirkome internetu (kad nereikėtų gaišti laiko eilėje prie kasos), šilti rūbai ir trekingo lazdos guli bagažinėje. La Laguna ryte mus pasitinka apniukusiu dangum. Kai iš greitkelio įsukame į vingiuotą kelią per tankiu mišku apaugusius kalnus, oras dar pablogėja – šalta, drėgna, matomumas minimalus. Toks įspūdis, kad važiuojame per žemai kabančius debesis (vėliau supratome, kad taip ir buvo). Spėliojame, koks oras mūsų lauks Teidės krateryje. Staiga, iškart po to, kai pravažiuojame Teidės nacionalinio parko ribą ir išlendame iš miško, dangus ima giedrytis, matomumas sparčiai gerėja ir netrukus pasiekiame pirmąjį mirador, nuo kurio matosi El Teide. Danguje virš ugnikalnio – nei debesėlio! Bet abiejose kalnų keteros pusėse tyvuliuoja debesų jūra. Mes tiesiog pakilome pakankamai aukštai ir dabar jau esame virš debesų.

Tenerife-12

Tenerife-13

Kelias iki Teidės keltuvų stoties – labai vingiuotas ir labai vaizdingas. Keltuvus pasiekiame pusę vienuolikos. Mūsų bilietas – į 11:00 išvykstančią kabiną, bet prie įėjimo stovinti moteris nuskenuoja mano mobiliajame telefone esančio bilieto barkodą, išduoda mums popierinius bilietus ir pamoja eiti prie jau laukiančios keltuvo kabinos. Ji beveik pilna, bet mes dar telpame ir kylame į viršūnę pusvalandžiu anksčiau nei tikėjomės.

Tenerife-14

Tenerife-15

Viršuje pasitinka ledinis vėjas ir smarkiai praretėjęs oras – nuo kiekvieno staigesnio judesio iškart padažnėja kvėpavimas, o kojos atrodo lyg švino pripiltos. Nieko nuostabaus – juk 3,5 km aukštis! Vaizdai iš apžvalgos aikštelės nelabai įsimenantys – labiau veikia pats faktas, kad esame tokiame įspūdingame aukštyje.

Tenerife-16

El Teide ugnikalnio viršūnė – dar 200 metrų aukščiau, iki jos veda nesudėtingas, bet status takas, kuriam įveikti reikia nemažai jėgų, dėl aukščio ir ypač dėl to, kad nėra laiko aklimatizuotis. (Tiesa, galima nakvoti kiek žemiau nei keltuvų stotis esančioje Altavista kalnų trobelėje ir į viršūnę kopti kitą rytą, taip suteikiant sau daugiau šansų priprasti prie aukščio.) Būčiau ir aš norėjusi įkopti į El Teide, bet šio plano atsisakiau dėl dviejų priežasčių – vyro sveikatos ir būtinybės iš anksto įsigyti leidimą kopimui konkrečią dieną (taip ribojamas kopiančiųjų skaičius). Bet nieko tokio – keltuvų stotyje prasideda du nesudėtingi maršrutai, žadantys puikius vaizdus, mes planuojame juos abu praeiti. Tiesa, apačioje mums buvo pasakyta, kad viršuje galime užtrukti tik valandą – nesigilinau ir neklausinėjau, kas, kaip ir kodėl, nes neketinau šios taisyklės laikytis, todėl taip ir likau nesupratusi, ar ji galioja visiems, ar tik tiems, kurie nusipirko bilietą į abi puses ir neturi leidimo kopti į viršūnę (spėju, kad būtent taip, nes kitaip būtų nelogiška – kopiant į viršūnę, niekaip nepavyks per valandą susisukti). Mes viršuje užtrukome daugiau nei pusantros valandos, bet niekas netikrino, nei pakilus, nei leidžiantis.

Pirmiausia einame į trasą, vedančią į Mirador de la Fortaleza. Takas veda kraterio šlaitu tiesiai per lavos lauką, iš visų pusių mus supa didžiuliai fantastiškų formų lavos gabalai, iš jų sudėliotas ir grubus takas. Eiti nelengva, nuolat turi žiūrėti, kur koją statai. Vienoje pusėje stūkso kraterio šlaitas (gana neišvaizdus, kai esi taip arti), kitoje veriasi vaizdai į pakrantę ir debesų nugultus kalnus. Einame neilgai, gal 20 minučių (su sustojimais pasigrožėti, pafotografuoti ir kvapą atgauti) ir netrukus jau stovime nedidelėje apžvalgos aikštelėje.

Tenerife-17

Tenerife-18

Tenerife-19

Tenerife-20

Vėl grįžę prie keltuvo, sukame į kitą pusę, link Pico Viejo apžvalgos aikštelės. Takas šioje trasoje daug geresnis, bet pati trasa sunkesnė, su ilgais pakilimais ir nusileidimais. Tačiau visi sunkumai pasimiršta, kai pasiekiame apžvalgos aikštelę ir prieš mūsų akis iškyla didžiulis Pico Viejo krateris. Po Teidės tai antras aukščiausias kalnas Tenerifėje.

Tenerife-22

Tenerife-21

Tenerife-23

Tenerife-24

Man labai norėtųsi nueiti iki kraterio, apeiti aplink jį ir gal net nusileisti taku žemyn iki apatinės keltuvų stoties. Bet tam reikėtų beveik pusdienio, o ir trasa sudėtinga. Belieka tik iš tolo pasižiūrėti, o tada jau laikas grįžti prie keltuvo. Eiti dabar dar sunkiau, ypač pabaigoje, kai tenka lipti aukštyn. Takas iš tiesų nėra toks jau status, bet mes jau daugiau nei valandą esame 3,5 km aukštyje ir vis labiau jaučiame pasekmes – skauda galvą, vis dažniau pritrūksta oro, man netgi pradeda mausti krūtinę plaučių srityje (gal primena apie save prieš nepilnus metus persirgtas plaučių uždegimas?) Pagaliau pasiekiame keltuvą ir nekantriai laukiame, kol galėsime leistis žemyn. Viršuje prabuvome valandą ir 40 minučių. Reikalavimas neužtrukti ilgiau nei valandą nėra toks jau nepagrįstas – būtent po valandos pajutome pirmuosius aukščio simptomus. Bet jie visiškai pranyko, vos tik nusileidome žemyn.

Tenerife-25

Vėl pasiekę apatinę keltuvų stotį, pasilepiname kava ir pyragaičiu (pasirinkimas nedidelėje kavinukėje labai neblogas), o tada sprendžiame, ką daryti toliau – grįžti tuo pačiu keliu atgal ar dar pavažiuoti į kitą pusę? Jau aišku, kad planuotą žygį aplink netoliese esančias Roques de Garcia uolas teks atidėti kitai dienai, bet visgi nusprendžiame pavažiuoti iki tos vietos ir pasižiūrėti, kas ten ir kaip. Parador de Las Canadas del Teide mašina nuo keltuvų pasiekiamas vos per kelias minutes. Vienoje pusėje – viešbutis ir koplytėlė, kitoje – Roque de Garcia uolos. Mašinai šiaip ne taip randame vietos prie viešbučio ir einame link uolų.

Tenerife-26

Tenerife-27

Tenerife-28

Tenerife-29

Kai pasiekiame Mirador, mus pasitinka klasikinis Tenerifės peizažas – El Teide ugnikalnis ir Cinchado uola (“Dievo pirštas”) ryškiai mėlyno dangaus fone. Kad ir kiek kartų šis vaizdas matytas atvirukuose ir nuotraukose, realybėje jis tūkstantį kartų gražesnis!

Tenerife-30

Kaip ir reikėjo tikėtis, neatsispiriame pagundai ir šiek tiek pasivaikštome Roques de Garcia trasa. Juolab kad ir takelis pradžioje visiškai lygus, pritaikytas net ir invalidų vežimėliams. Eiti lengva, o vaizdai tokie, kad akių neina atitraukti. Apstulbusi sakau vyrui, kad visai nesvarbu, kiek šalių jau apkeliavai ir kiek visokių gamtos grožių matei – visada dar bus kuo stebėtis!

Tenerife-31

Tenerife-32

Tenerife-33

Tenerife-34

Priėję posūkį, už kurio jau turėtų atsiverti kitokie vaizdai, nusprendžiame, kad laikas sukti atgal, nes neliks jokių siurprizų kitam kartui. Grįžtam prie Mirador, ir dabar jau mums prieš akis nebe Teidė, o Guajara kalnas, Piedras Amarillas uolos ir Parador koplytėlė jų fone.

Tenerife-35

Stabtelime puodelio kavos Parador kavinėje, o tada tuo pačiu keliu sukame atgal link namų. Abiejose kelio pusėse plyti Las Canadas krateris, vaizdai keičia vienas kitą.

Tenerife-36

Tenerife-37

Tenerife-43

Trumpam stabtelime Minas de San Jose apžvalgos aikštelėje. Pro čia eina kelios žygio trasos, bet mes nueiname netoli, tik pasigėrėti kraterio panoramomis ir spalvingomis uolienomis, išsimėčiusiomis smėlėtoje lygumoje.

Tenerife-38

Tenerife-39

Tenerife-40

Tenerife-41

Tenerife-42

Kitas neilgas sustojimas – El Portillo informacijos centras, netoli posūkio į Orotavą. Čia yra nedidelis botanikos sodas (labiau gal sodelis), bet dabar žiema, tad žiūrėti nelabai į ką. Tik taginaste rojo stiebai net ir sudžiūvę atrodo labai įspūdingai – įsivaizduoju, kaip gražu turi būti vasarą, kai šie didžiuliai žiedynai švyti sodriai raudona spalva.

Tenerife-44

Tenerife-45

Prie El Portillo irgi netrūksta žygio trasų – viena jų šiek tiek paeiname ir mes. Kai pasisukame grįžti, nustembame pamatę iš už keteros kylančią rūko juostą – per tą pusvalandį mus pasiekė debesys!

Tenerife-46

Tenerife-47

Debesys nuo ryto taip ir neprasisklaidė, netgi pakilo šiek tiek aukščiau. Važiuojame virš tyvuliuojančios baltos minkštos jūros – labai įspūdinga ir labai neįprasta.

Tenerife-48

Tenerife-50

Tenerife-49

Ypač gražiai atrodo El Teide ugnikalnis, pasitiesęs po kojomis baltą debesų kilimą.

Tenerife-51

Tenerife-52

La Crucita apžvalgos aikštelė yra ties nacionalinio parko riba. Nuo čia atsiveriantys vaizdai irgi pasislėpę po storu debesų sluoksniu, iš jo kyšo tik kalnų viršūnės. Paskui kelias įsuka į mišką, ir nebelieka nei vaizdų, nei debesų – tik pilka prietema ir daugybė serpantinų, kol nusileidžiame nuo kalno keteros į greitkelį, vedantį link namų.

Tenerife-53

Kita diena – šeštadienis – skirta pajūriui. Važiuojame į Puerto de la Cruz ir laimingo atsitiktinumo dėka gauname pasistatyti mašiną prie pat Jardin pliažo (jau spėliojom, kur reiks parkuotis, nes vietų gatvėje niekur nebuvo). Prisėdame lauko kavinukėje ir mėgaujamės šilta ryto saule, klausomės, kaip lengvo vėjo siūbuojami čeža palmių lapai. Kitaip nei mūsų miestelyje, čia karaliauja vasara!

Tenerife-54

Tenerife-55

Tenerife-56

Jūros pakrante neskubėdami ateiname į Puerto senamiestį. Siauros gatvelės pilnos žmonių, dauguma jų – vasaros pasiilgę turistai. Šiek tiek paklaidžioję po senamiestį, prisėdame papietauti turkiškoje kavinukėje – reikia pasistiprinti, nes dar laukia poros valandų žygis.

Tenerife-57

Tenerife-58

Žygio tikslas – Bollullo pliažas, iki jo maždaug 5 kilometrai. Iš pradžių einame miesto gatvėmis, stačiais laiptukais pakylame iki Mirador de la Paz apžvalgos aikštelės, o tada miestas baigiasi ir asfaltuotas takas vingiuoja tolyn tarp didžiulių alijošių sąžalynų ir bananų plantacijų.

Tenerife-59

Tenerife-60

Tenerife-61

Beveik po valandos prieiname nedidelį tarpeklį – barranco. Čia užuovėja, ir saulė kaitina kaip reikiant – net ne šilta, o tiesiog karšta! Tarpeklio šlaitas status, kol užkopiam, gerokai sušylam.

Tenerife-62

Perėję tarpeklį, netrukus pasiekiame Bollullo pliažą. Kaip įprasta Tenerifėje, smėlis juodas, vulkaninės kilmės. Pakrantė toli apačioje, uolų papėdėje, iki jos tenka nemažai leistis žemyn. Pliažas žemos uolų sienos natūraliai padalintas į dvi dalis. Didesnėje ir lengviau pasiekiamoje dalyje yra žmonių, nors ir negausiai, o kita įlankėlė visai tuščia – mat nulipti į ją reikia tiesiai per akmenis, aiškaus ir lengvo tako nėra. Turbūt nesunkiai atspėsite, kurią pliažo pusę pasirinkome mes?

Tenerife-63

Tenerife-64

Tenerife-65

Gerą valandą pasimėgavę vienuma, jūra ir saule Bollullo pliaže, pro bananų plantacijas vėl grįžtame į Puerto. Pasiekę Mirador de la Paz, sustojame vokiškoje kepyklėlėje atsigerti ir pailsėti. Susigundome vitrinoje išrikiuotais tortais – ir nepasigailime, jie labai gardūs, lengvi kaip pūkas, visai neriebūs. Atsigaivinę ir pailsėję, pakrante grįžtame iki mašinos ir važiuojame namo.

Tenerife-66

Tenerife-67

Pakeliui dar užsukame į prekybos centrą užsipirkti maisto šventinėms dienoms, nes nesame tikri, kad Kūčių ir Kalėdų vakarais bus kur pavalgyti mieste. Didysis prieššventinis pirkimas jau prasidėjęs (nors didžiausios minios turbūt bus rytoj, Kūčių rytą), o prie kasų stovi originali kalėdinė eglutė – žalia ir valgoma!

Tenerife-68

Dieną pabaigiame tapas vakariene La Laguna senamiestyje. Aplankome net tris barus – kaip priklauso, kiekviename užsisakydami tik po vieną užkandį, bet ir tai beveik persivalgome. Maloniai apsunkę, grįžtame į savo jaukius apartamentus, svarstydami, ką įdomesnio galėtume nuveikti rytoj – Kūčių dieną.

Tenerife-69

Tenerife-70

Tenerife-71

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>