Gimtadienis Florencijoje. I dalis

Kelionė į Florenciją 2018-ųjų balandžio pabaigoje buvo jau trečiasis mano bandymas prisijaukinti šį miestą. Pirmoji viešnagė, kažkada seniai seniai, atostogų Toskanoje metu, tetruko tik vieną neilgą dieną, greituoju būdu apibėgant būtinas pamatyti vietas. Paskui sugrįžome dar popietei, nes norėjome aplankyti Uffizi galeriją. Abu tuos kartus Florencija man nepaliko ypatingo įspūdžio – labiau įsiminė karštis, triukšmas ir turistų minios nei puiki architektūra ar meno kūriniai. Buvau jau nusprendusi, kad tai tiesiog ne mano miestas, bet kai šį pavasarį ėmiau svarstyti, kur sutikti gimtadienį, ir pamačiau palyginus nebrangius lėktuvo bilietus į Florenciją, staiga pagalvojau – o kodėl gi nesuteikti dar vieno šanso šiam daugelio taip giriamam miestui? Užbėgdama sau už akių, pasakysiu, kad trečias kartas tikrai nemelavo! Bet apie viską iš eilės…

Šį kartą Florencijoje turėsime net keturias dienas: atskrisime ketvirtadienį ryte ir atgal išskrisime pirmadienį. Nakvynėms pasirinkome apartamentus kiek toliau nuo centro (bus ir pigiau ir – tikimės – ramiau), pasižymėjome žemėlapyje keletą vietų, kurias norėtume pamatyti, bet jokių konkrečių planų nekūrėme, tik užsisakėme bilietus į Uffizi, kad nereikėtų stovėti ilgose eilėse.

Pirmoji diena

Kelionė prasideda labai anksti ketvirtadienio rytą – šeštos valandos traukinys į Amsterdamo oro uostą ir skrydis su KLM avialinijomis šiek tiek prieš devynias. Pakeliui pro lėktuvo langą gėrimės snieguotų Alpių vaizdais, o pusę vienuolikos jau leidžiamės Florencijos oro uoste. Oras puikus, šilta ir giedra; tokie pat orai laukiami visą savaitgalį.

Florence-1

Florence-2

Prieš kelionę nepadarėme namų darbų ir neišsiaiškinome, kaip patogiau visuomeniniu transportu pasiekti miestą, tad oro uoste imame taksi (fiksuota kaina, 22 eurai į bet kurią vietą miesto centre) ir per 20 minučių pasiekiame savo apartamentus Lungarno de Pignone gatvėje, Arno upės pakrantėje. Esame tikrai tolokai nuo centro (gal net kiek ir per toli – apie 2 km nuo Ponte Vecchio), bet ramybės, panašu, bus nedaug – gatve nuolat zuja mašinos. Na bet ne bėda, mes juk tik nakvoti ir pusryčiauti čia grįšime. Duris atidaro maloni besišypsanti moteris ir atsiprašydama sako, kad apartamentai dar nesutvarkyti. Mes ir nesitikėjome, kad vienuoliktą ryto jau galėsime įsikurti, tad paliekame daiktus ir einame apžiūrėti rajono. Man patinka gyventi toliau nuo centro, kur gali pamatyti tikrąjį, nepagražintą miesto veidą ir nors trumpam pasijusti vietinio gyvenimo dalimi. Vienintelis mano reikalavimas – kad būtų saugu. Neišvaizdžiomis kiek apšiurusiomis gatvelėmis einame link supermarketo (pusryčiams reikalingais produktais apsipirksim grįždami), o paskui susirandame nedidelę kavinukę. Užsisakome kavos ir trapios tešlos pyragaitį nežinomu pavadinimu (teko pirštu parodyti vitrinoje). Pyragaitis labai skanus, tiesiog burnoje tirpsta. Viešnagė Florencijoje prasideda gerai!

Florence-3

Apartamentai nedideli, bet jaukūs, yra viskas, ko reikia kelių dienų viešnagei. Realiai tai yra vienas didelis kambarys aukštomis lubomis, jo viršutinėje dalyje padaryta palėpė-miegamasis, o apačioje – svetainė, mini virtuvė ir vonios kambarys. Paprasta ir patogu.

Florence-4

Greitai įsikūrę, apie pusę pirmos jau einame Arno pakrante link miesto centro. Pakeliui stabtelime užkąsti jaukioje kavinukėje neįmantriu pavadinimu “Bistro”. Pasistiprinę judame toliau link centro. Mūsų tikslas – Ponte Vecchio tiltas, bet pirmiausia užsukame į Capella Brancacci. Kažkada, pirmojo vizito Florencijoje metu, ši koplyčia sužavėjo mane savo nuostabiomis freskomis. Jų spalvos buvo tokios ryškios, jog atrodė, jos tiesiog švyti bažnyčios prietemoje. Šįkart įspūdis nebe toks stiprus (nežinia, ar dažai per tuos metus nubluko, ar atmintis mane šiek tiek apgavusi buvo), bet freskos tikrai puikios.

Florence-5

Florence-6

Vos už kelių minučių nuo koplyčios – Šventosios Dvasios aikštė (Piazza Santo Spirito), tokia tipiškai itališka, neįmantriai jauki. Nuo šios aikštės siauromis Oltrarno kvartalo gatvelėmis einame atgal link upės. Man čia patinka!

Florence-7

Florence-8

Florence-9

Florence-10

Florence-11

Florence-12

Florence-13

Priėję upę, Gelateria Trinita nusiperkame labai skanių ledų, išsirenkame pavėsingą kampelį ant tilto, laižome ledus ir gėrimės vaizdais.

Florence-14

Florence-15

Dar keli florentietiškų gatvelių vingiai, ir prieiname Ponte Vecchio. Niekas nepasikeitė per tuos metus – tai vis dar yra viena judriausių ir mažiausiai malonių Florencijos vietų. Bet ir nepraeiti šiuo tiltu neįmanoma…

Florence-16

Florence-17

Florence-18

Kitoje tilto pusėje žmonių dar tirščiau, o pasiekus Piazza della Signoria jau tenka beveik brautis per minią. Neketinome čia užsibūti, bet diena labai karšta, o mes jau pora valandų ant kojų, taigi susirandame laisvą vietą skulptūrų galerijoje aikštės pakraštyje ir prisėdame trumpam atsipūsti.

Florence-19

Florence-61

Kiek pasėdėję, vėl kertame aikštę (žmonių per tą laiką dar padaugėjo) ir siauromis gatvelėmis neskubėdami žingsniuojame link Florencijos katedros – Cattedrale di Santa Maria del Fiore, labiau žinomos tiesiog kaip Duomo. Turbūt visiems, net ir nebuvusiems Florencijoje, puikiai pažįstami grakštaus katedros kupolo vaizdai, kaip ir paauksuotos krikštyklos durys bei Giotto kampanilės bokštas. Prie visų trijų pastatų driekiasi ilgos eilės, oras net vibruoja nuo įvairiakalbio triukšmo. Mes jau esame buvę ir katedroje, ir krikštykloje (tik į bokštą nepamenu ar buvome pakilę), tad šįkart eilėse nesistumdysime.

Florence-20

Florence-21

Florence-22

Florence-23

Sukame į Via dei Servi – kažkur skaičiau, kad iš šios gatvės labai gražiai matosi Duomo kupolas. Tikra tiesa – kuo toliau einame, tuo gražesnis vaizdas. O ir pati gatvė įdomi, yra į ką pažiopsoti.

Florence-24

Florence-25

Florence-26

Via dei Servi atsiremia į Piazza della Santissima Annunziata. Čia randame turgelį su įvairiausiais florentietiškais skanėstais. Mūsų skrandžiai dar pilni po sočių pietų, bet abu esame saldukai, taigi susiviliojame cannoli pyragaičiu su rikotos įdaru, kurį sudorojame čia pat, prisėdę ant akmeninių laiptų. O tada neskubėdame sukame namų link – vėl palei upę, vis stabtelėdami pasigėrėti miesto vaizdais kitame krante.

Florence-27

Florence-28

Florence-29

Nei nepastebėjome, kaip praėjo popietė – kai vėl pasiekiame savo apartamentus, jau penkios. Jaučiamės šiek tiek pavargę, gal kad kėlėmės labai anksti, tad vakarienei jau nebegrįžtame į centrą – pavakarieniaujame Antico Ristoro di Cambi, jaukiame restoranėlyje už poros kvartalų nuo apartamentų. Paskui dar šiek tiek pasivaikštome paupiu – jau temsta, bet vakaras šiltas ir ramus. Diena gavosi labai net nebloga!

Florence-30

Antroji diena

Po ankstyvų pusryčių devintą ryto esame pasiruošę naujai dienai Florencijoje. Jau žinomu maršrutu paupiu einame link centro. Bet pirmiausia stabtelime rytinės kavos vakar atrastoje kavinukėje prie upės. Kapučino čia labai skanus, ir aplinka jauki, tad užtrunkame ilgiau nei planavome.

Florence-31

Florence-32

Pasikavinę tiesiai per aplinkui einame link Boboli sodų. Juos pasiekiame per gerą valandą. Kaip ir pirmąjį kartą lankantis Florencijoje, taip ir šįkart šie sodai mane nuvilia. Taip ir nesupratau, kodėl jie yra tarp labiausiai vertų aplankyti vietų Florencijoje. Dulkėti takai, nuobodžios simetriškos gyvatvorės, keletas fontanų, pora įdomesnių skulptūrų; nedrįstu teigti, kad Boboli sodai visai neverti dėmesio, bet man jie ir vėl nepaliko jokio didesnio įspūdžio. Tiesa, nuo sodų viršaus atsiveria nebloga Florencijos panorama, bet ją galima pamatyti ir iš kitur.

Florence-33

Florence-34

Florence-35

Florence-36

Florence-37

Nuo Boboli einame į dar vienus, visai netoli esančius, sodus – Bardini. Aš jau beveik tikiuosi dar vieno nusivylimo, bet Bardini sodai mus abu labai maloniai nustebina – jie tikrai puikūs! Ne mažiau puikūs ir Florencijos vaizdai nuo sodų terasų.

Florence-38

Florence-39

Florence-40

Pati gražiausia Bardini sodų dalis – visterijų tunelis. Dabar kaip tik jų žydėjimo metas – net galva svaigsta nuo spalvų ir kvapų!

Florence-41

Florence-42

Florence-43

Florence-44

Bardini soduose užtrunkame ilgokai – papietaujame lauko kavinukėje su vaizdu į Florenciją, išgeriame kavos, pasėdime ant suolelio pavėsyje. Čia taip gera, kad iš to gerumo aptingstu ir pamirštu palypėti aukščiau, iš kur matytųsi visterijų alėja apačioje ir Florencijos panorama tolumoje. Nepakartokite mano klaidos, ypač jei lankysitės Florencijoje ir Bardini soduose visterijų žydėjimo metu!

Florence-45

Florence-46

Florence-47

Kitas mūsų tikslas – Piazzale Michelangelo. Nuo šios aikštės, sakoma, atsiveria patys gražiausi senamiesčio ir Arno upės vaizdai. Į aikštę veda ilgi ir statūs akmeniniai laiptai, o diena karšta – gerai kad nors pavėsio yra. Maždaug pusiaukelėje sustojame atsikvėpti Rožių sode (Giardino delle rose). Įėjimas nemokamas. Rožės dar toli gražu ne visos žydi, bet smagu pasivaikščioti tarp jų ir pasižvalgyti į apačioje plytintį miestą.

Florence-48

Florence-49

Pačią Piazzale Michelangelo įsivaizdavau visai kitaip – tikėjausi gražios aikštės su skulptūromis ir fontanais, o radom tik didžiulę tuščią erdvę su keliais aptriušusiais suvenyrų kioskeliais. Bet Florencijos bokštų ir Arno tiltų vaizdai nuo to netapo mažiau puikūs.

Florence-50

Florence-51

Florence-52

Florence-53

Florence-54

Iki soties pasigėrėję Florencijos panoramomis, vėl leidžiamės žemyn ir lėtai žingsniuojame atgal iki Ponte Vecchio ir Piazza della Signoria – jau beveik laikas iš anksto suplanuotam mūsų pasimatymui su Uffizi galerijos šedevrais. Pakeliui – siauros gatvelės, kažkurios iš daugelio Florencijos bažnyčių vėsus interjeras, o galiausiai dar užsukame į Palazzo Vecchio vidinį kiemelį – tiesiog pasidairyti, nes laiko dar turime.

Florence-55

Florence-56

Florence-57

Florence-58

Florence-59

Florence-60

Lauke labai karšta, jaučiamės kiek pavargę, ir staiga labai užsimanome ledų. Impulsyviai prisėdame vienoje iš kavinių Piazza della Signoria pakraštyje ir beveik iškart pasigailime – padavėjas labai nemandagus, vaiko lankytojus kaip nepaklusnius vaikus, ir mums iš pradžių liepia persėsti prie kito staliuko, paskui ateina pasakyti, kad ledus turime pirmiausia užsisakyti, o tik tada sėstis, dar vėliau paaiškėja, kad prieš tai dar turime susimokėti (vėl kitoje kavinės vietoje), o tik tada mums juos atneš. Aš jau pasiruošusi keltis ir eiti kitur, bet nugali vyro angliškos manieros ir pasiliekame. Ledai skanūs, ir kaina ne per didelė, bet daugiau tokios klaidos nepadaryčiau – kad ir kaip norėtųsi ledų, skanaučiau juos kuo toliau nuo tik turistams dirbančių Piazza della Signoria kavinių.

Likus 15 minučių iki vizito pradžios, einame pasiimti bilietų į Uffizi galeriją. Oficialiame galerijos puslapyje sakoma, kad iš anksto užsisakydami bilietus išvengsite eilių. Iš tiesų eilės vis tiek yra, tik trumpesnės: iš pradžių atstovi eilę prie įėjimo Nr.3, kur gauni popierinį bilietą, tada rikiuojiesi į eilę prie įėjimo Nr.1, kartu su kitais likimo draugais (nusipirkę bilietus kasose, kiek supratau, laukia prie įėjimo Nr.2). Žodžiu, tokia šiek tiek crazy itališka sistema.

Florence-62

Apie Uffizi galeriją daug nepasakosiu. Joje tiesiog būtina apsilankyti ir savo akimis pamatyti visus ten sukauptus šedevrus. Tik siūlyčiau iš anksto susižymėti, ką labiausiai norite pamatyti, nes kitaip labai gali būti, jog nuo meno kūrinių gausos apsisuks galva ir apims persisotinimo jausmas. Būtent taip mums nutiko čia lankantis pirmąjį kartą, tad šįkart ėjome jau kitaip nusiteikę ir žinodami, kas mus labiausiai domina.

Florence-63

Florence-64

Florence-65

Dvi valandas praleidę Uffizi galerijoje, jaučiamės lengvai pavargę, gal ne tiek fiziškai, kiek emociškai – juk šitiek grožio pamatėme per tokį trumpą laiką! Prisėdame mažoje gatvės kavinukėje, aš užsisakau aperol spritz (Venecijoje pamėgau šį vasarišką kokteilį) ir gerą pusvalandį sėdime, stebėdami gatvės gyvenimą.

Florence-66

Pailsėję einame ieškoti vakarienės. Kelias veda pro Duomo, nušviestą auksinės besileidžiančios saulės šviesos.

Florence-67

Florence-68

Florence-69

Vakarienei pasirenkame Il Caminetto – nedidelį restoraną siauroje gatvelėje visai šalia Duomo. Sėdime lauko terasoje, iš savo vietos aš matau katedrą, vakaras šiltas, maistas labai skanus, vynas dar skanesnis – tobula vakarienė! Man ypač patiko užkandėlei pasirinkti fagottini – rūkyto kumpio krepšeliai su rikotos sūriu viduje. Desertui – vin santo skonio panakota, pabarstyta migdolinių sausainių trupiniais. Apsivalgymas!

Florence-70

Florence-71

Florence-72

Florence-73

Po vakarienės dar kartą praeiname pro dabar jau naktinių žibintų šviesoje spindintį Duomo, o tada sukame link upės ir savo apartamentų. Diena ir vėl buvo puiki, bet eidami svarstome, kad dar dviejų dienų Florencijoje mums bus gal ir per daug. (Taip, čia yra labai daug muziejų ir meno lobynų, bet šįkart nesam nusiteikę juos lankyti.) Čia pat sugalvojame alternatyvų planą – chuliganą, kurį mėginsime įgyvendinti rytoj. Laukite tęsinio!

Florence-74

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>