Gimtadienis Florencijoje. II dalis

Trečioji diena

Rytą pradedame tingiais vėlyvais pusryčiais ir jau po dešimtos pagaliau išsikrapštome iš apartamentų į lauką. Jau pažįstamomis gatvėmis ir paupio parko takais neskubėdami einame link senojo Florencijos centro ir sukame link Santa Maria Novella bažnyčios. Pasigėrėję bažnyčios fasadu ir trumpam užsukę vidun, prisėdame vienoje iš aikštę juosiančių kavinukių. Kapučino puodelis su vaizdu į Santa Maria Novella – puikus florentietiško ryto akcentas.

Forence-75

Forence-76

Pasikavinę einame toliau ir netrukus pasiekiame centrinį Florencijos turgų – Mercato Centrale. Kasdien vykstantis turgus nusidriekęs per visą kvartalą. Nieko labai ypatingo ten nerandame, nebent odos dirbiniai kiek įdomesni, o šiaip eilinis turgus, kokį gali rasti kiekviename mieste. Gerokai įdomiau viduje, kur po vėsiais aukštais skliautais įsikūręs maisto produktų turgus.

Forence-77

Forence-78

Forence-79

Iš Mercato Centrale einame į netoliese esančią geležinkelio stotį. Šios dienos mūsų planas – aplankyti Pizą ir užkopti į svyrantį bokštą Stebuklų aikštėje. Pizoje kažkada jau esame buvę, bet bokštas tuomet buvo restauruojamas, lankytojai į jį nebuvo leidžiami. Po senamiestį tąkart irgi nebuvo kada ilgiau pasivaikščioti, tad tikrai yra dėl ko grįžti. Juolab kelionė traukiniu iš Florencijos tetrunka tik valandą. Traukinyje ir papietaujame, netoli stoties nusipirktais panini.

Pusę dviejų jau lipame iš traukinio Pizoje. Čia karšta, daug karščiau negu Florencijoje, nors ir ten šilumos trūkumu nesiskundėme. Pasikonsultavę su maps.me programėle mobiliajame telefone, pėsčiomis einame iki Piazza dei Miracoli – garsiausios ir labiausiai turistų lankomos Pizos aikštės. Pakeliui dar norime pamatyti Santa Maria della Spina – mažutę bažnytėlę Arno upės pakrantėje. Būtent ją, o ne pasvirusį bokštą, aš ryškiausiai prisimenu iš anos viešnagės Pizoje. Siauros gatvelės netrukus išveda mus prie upės, ir štai ji – Santa Maria della Spina, tokia mažutė, kad ir bažnyčia ją vadinti nelabai galima, greičiau jau koplyčia, bet dydžio trūkumą su kaupu atperka grakščios fasado linijos. Gaila tik, kad vidun pakliūti neįmanoma.

Forence-80

Klasikinis Pizos vaizdas nuo Solferino tilto – Arno upė, pakrantėse išsirikiavę spalvingi namai ir Santa Maria della Spina koplyčia.

Forence-81

Netrukus pasiekiame Stebuklų aikštę ir įsimaišome į čia šurmuliuojančią minią. Žmonių labai daug, kaip jau įprasta tokiose vietose. Populiariausia atrakcija – fotografuotis svyrančio bokšto fone, bandant jį prilaikyti abiem rankom. Bokštas, beje, kiek patiesintas po daug metų trukusių gelbėjimo darbų ir dabar laikomas saugiu, netgi į viršų kopti vėl leidžiama. Bilietus nusipirkome iš vakaro internetu (perkant paskutinę minutę daug šansų, kad liksite kaip musę kandę, ypač savaitgalį). Bilietų yra įvairių, mes pasirinkome kompleksinį, leidžiantį aplankyti dar ir krikštyklą bei Campo Santo kapines. (Įėjimas į katedrą nemokamas, bet bilietą vis tiek reikia turėti – dar viena itališka keistenybė.)

Forence-82

Stebuklų aikštėje tvyro alsus drėgnas karštis. Apėję aikštės perimetrą, lendame į katedrą atsivėsinti. Romaninio stiliaus fasadas viduje slepia didžiulį skulptūrų, raižinių, paveikslų ir freskų lobyną. Katedra buvo pradėta statyti XI a. pabaigoje, darbai truko beveik šimtmetį, turtingi Pizos pirkliai buvo pasiryžę nepasiduoti kaimyninei Venecijos respublikai ir pastatyti nė kiek ne blogesnę, o jei pavyks, tai ir įspūdingesnę katedrą.

Forence-83

Forence-84

Forence-85

Minimalistinis krikštyklos interjeras – absoliutus kontrastas katedrai, bet dekoracijų trūkumą su kaupu atperka erdvės pojūtis, apimantis čia įėjus. Pro didžiulio kupolo langus vidun krinta platūs šviesos ruožai, darbuotojai tildo įsitriukšmavusius turistus, reguliariais intervalais demonstruojama ypatinga šio pastato akustika. Norintys gali pakilti į “antrąjį aukštą” ir pasivaikščioti kupolo pakraščiais.

Forence-86

Forence-87

Forence-88

Camposanto Monumentale – elegantiškai simetriškas balto marmuro pastatas Stebuklų aikštės šone. Kolonomis paremtos galerijos iš visų pusių supa stačiakampio formos kiemą. Sakoma, kad Camposanto buvo pastatytas ant šventos žemės, laivu parvežtos iš Kalvarijų kažkurio kryžiaus žygio metu. Iš čia ir pavadinimas – camposanto, šventasis laukas. Camposanto galerijose ir nišose – marmuro antkapiai, skulptūros ir spalvingos freskos.

Forence-89

Forence-90

Forence-91

Forence-92

Forence-93

Forence-94

Bilietus į svyrantį bokštą turime pusei penkių. Kuprines, nors jos ir nedidelės, tenka palikti netoliese esančioje rūbinėje. Prie rūbinės eilė, kaip ir prie bokšto. Perkant bilietą perspėjama ateiti prie rūbinės bent prieš 15 minučių, kitaip galite nespėti į bokštą (bilietai yra konkrečiam laikui, lankytojų skaičius griežtai ribojamas). Vaikams iki 8 metų į bokštą kilti neleidžiama.

Forence-95

Palei bokštą stovi tanketė ir keli iki dantų ginkluoti kareiviai. Niekaip nepriprantu prie tokių vaizdų Europos širdyje, vėl ir vėl primenančių, kad gyvename labai nesaugiame pasaulyje…

Forence-96

Atstovėje neilgą elę ir praėję patikrą, netrukus jau žengiame į bokšto vidų. Bokštą stabilizuojanti konstrukcija atrodo gana įspūdingai (pirma mintis buvo, kad tai liftas). Iki aikštelės bokšto viršuje, po varpine – 296 laipteliai. Lipti nesunku, tik paskutinė atkarpa nėra labai maloni – marmuriniai laipteliai labai nudėvėti, įdubę, slidūs, tenka atidžiai sekti, kur koją statai.

Forence-97

Forence-98

Viršuje – platūs vaizdai į Stebuklų aikštę, Pizos senamiestį ir netolimus kalnus.

Forence-99

Forence-100

Forence-101

Forence-102

Vėl nusileidę žemyn, sukame į senamiestį ir prisėdame kavinukėje su vaizdu į aikštę. Aš tradiciškai užsisakau aperol spritz – šis kokteilis man jau senokai siejasi su vasara ir su Italija.

Forence-103

Kiek paklaidžioję po senamiestį, gana vidutiniškai pavakarieniaujame netoli Stebuklų aikštės (reikėjo eiti toliau nuo turistų apgultų centrinių gatvių, bet nebebuvo nei laiko, nei noro blaškytis), o tada jau sukame atgal link stoties.

Forence-104

Forence-105

Kai išeiname prie Arno upės, saulė jau visai žemai, auksinė valanda pasibaigusi, bet vaizdai vis tiek labai gražūs. Neskubėdami einame paupiu ir geriame į save itališko vasaros vakaro ramybę.

Forence-106

Forence-107

Forence-108

Prieiname Ponte di Mezzo. Šiuo tiltu mums reikėtų pereiti į kitą krantą ir sukti link stoties, bet dar nesinori. Prie pat tilto – kavinių šurmulio pilna nedidelė Garibaldi aikštė, jos kampuose prasideda kelios mažos gatvelės, vedančios į senamiesčio labirintą. Susigundome kiek paėjėti tolyn ir atrandame dar vieną jaukų Pizos kvartalą su siaurutėmis gatvelėmis, vietomis vos ne virš galvos susieinančiais pastatų stogais, spalvingomis parduotuvėlėmis, jaukiomis kelių staliukų kavinukėmis. Čia pilna jaunatviško šurmulio – Pizos universiteto studentai, panašu, pramogauja būtent šiame kvartale. Ir mums čia patinka gerokai labiau nei šalia Stebuklų aikštės esančiose gatvėse, kur viskas skirta turistams. Šiame kvartale turbūt ir pavalgę būtume skaniau. Gaila, kad nebeturime laiko ilgiau paklaidžioti (nenorime susivėlinti grįžti į Florenciją), bet džiaugiamės, kad netyčia čia užsukome.

Forence-109

Forence-110

Forence-111

Traukinyje atgal į Florenciją dar ilgai aptarinėjame viešnagės Pizoje įspūdžius. Šis miestas labiausiai garsus savo svyrančiu bokštu, bet tikrai verta Pizai paskirti visą dieną ir ilgiau pasivaikščioti po senamiestį.

Ketvirtoji diena

Paskutinei dienai Florencijoje jokių ypatingų planų neturime. Tiksliau, turime planą vakarui, o dieną ketiname tiesiog pasivaikščioti po miestą. Po vėlyvų pusryčių (dar vienas apartamentų pliusas – kada nori, tada ir pusryčiauji) palei upę einame link centro ir kažkuriuo momentu pasukame į Oltrarno gatvelių raizgalyną. Esame dar tolokai nuo pagrindinių turistinių taškų, tad ir žmonių nėra daug. Tokia Florencija man labai patinka!

Forence-112

Forence-113

Forence-114

Forence-115

Sustojame papietauti Piazza di Santo Spirito. Šiandien sekmadienis, aikštės kavinukės pilnos italų šeimų, čia atėjusių ilgiems sekmadienio pietums. Nuo itališko temperamento nuspalvintų šnekų net ausų būgneliai vibruoja. Vienoje kavinukėje pagaliau randame laisvą staliuką ir su palengvėjimu prisėdame. Pavalgome labai skaniai, o aš atrandu naują desertą (taip taip, prie sekmadienio pietų privaloma tvarka priklauso ir desertas) – mattonella.

Forence-116

Po pietų neskubėdami grįžtame į savo apartamentus. Man dar būtų norėjęsi ką nors pamatyti, bet lauke karšta, vyras jaučiasi pavargęs, aš viena po miestą klaidžioti nenoriu, tad popietę praleidžiame kaip tikri italai, kuriems popiečio siesta yra šventas reikalas.

Forence-117

Porą valandų pailsėję, vėl ruošiamės į miestą. Šiandien mano gimtadienis, ta proga numatyta šventinė vakarienė Fiesolėje. Interneto platybėse radau gerų atsiliepimų apie La Reggia degli Etruschi restoraną, garsėjantį puikiais vaizdais nuo terasos ir labai skaniais desertais; ten ir užsakėme staliuką vakarienei. Kažkada buvusi etruskų tvirtovė, vėliau – Florencijos aristokratų vasaros rezidencija, Fiesolė yra vos už 8 kilometrų nuo Florencijos, aukštai Toskanos kalvose. Nuo miestelį juosiančių akmeninių sienų atsiveria platūs vaizdai į slėnį ir į Florenciją. Fiesolė lengvai pasiekiama autobusu iš Piazza San Marco, kelionė trunka apie pusvalandį, autobusai važiuoja kas 15-20 minučių.

Iki San Marco aikštės einame daugiau nei valandą – galėjome važiuoti tramvajumi, bet juk niekur neskubame. Pakeliui sudorojame labai skanių ledų porciją „My Sugar“ ledainėje Via de’ Ginori gatvėje. Nepaisant turistiškai skambančio ledainės pavadinimo, ledai čia buvo skaniausi iš visų ragautų Florencijoje.

San Marco aikštėje tenka gerokai pabėgioti, kol randame mums reikalingą stotelę. Jų čia ne viena ir ne dvi, o mūsiškė, pasirodo, yra ne pačioje aikštėje, o šalia esančioje gatvelėje. Autobusas vėluoja 15 minučių, galiausiai atvažiuoja du, bet antrasis neatidaro durų, tad visi susigrūdame į pirmąjį, net sėdimų vietų pritrūksta, o kai jau pajudame, iš paskos važiuoja ir antrasis, visiškai tuščias.

Forence-118

Forence-119

Po gero pusvalandžio ir daugybės sustojimų išlipame iš autobuso Fiesolės pagrindinėje aikštėje. Miestelis mažas ir labai jaukus, o kad bus gražių vaizdų, buvo aišku jau važiuojant autobusu, kai kilome vis aukštyn ir aukštyn į kalvą. Aikštėje vyksta mugė – galima padegustuoti įvairius maisto produktus, amatininkai pardavinėja savo gaminius, dailininkai čia pat tapo norinčiųjų portertus (norinčių, tiesa, nedaug). Tvyro jaukus šurmulys.

Forence-120

Iki vakarienės dar turime pusvalandį, tad einame į pačiame miestelio pakraštyje esančią apžvalgos aikštelę. Čia dar išlikę kadaise miestelį juosusios gynybinės sienos fragmentai; vaizdai gi verti ne vieno milijono. Žalios Toskanos kalvos, kiparisų alėjos, rusvų čerpių stogai, šiltos vakaro spalvos – labai labai gražu. Toli slėnio gilumoje – vos įžiūrimi vakaro miglos apgaubti Florencijos bokštai.

Forence-121

Forence-122

Forence-123

Forence-124

Kitoje aikštelės pusėje aukštyn veda platūs akmeniniai laiptai. Viršuje – pranciškonų vienuolyno (Convento di San Francesco) bažnyčia ir kiemelis.

Forence-125

Forence-126

Forence-127

Forence-128

La Reggia degli Etruschi restoranas yra visai šalia apžvalgos aikštelės. Sėdime lauko terasoje, vakaras šiltas, pučia lengvas vėjelis, vakarieniaudami galime gėrėtis vaizdais į slėnį.

Forence-129

Forence-130

Pavalgome labai skaniai, o desertas tikrai vertas visų gerų atsiliepimų. Juolab tai ne šiaip koks vienas desertas, o mini desertų trio. Net nežinau, kuris skaniausias buvo – ko gero, visi trys!

Forence-131

Kol pavakarieniaujame, lauke visai sutemsta. Išėję dar pasižvalgome į apačioje plytinčią naktinę Florencijos panoramą ir neskubėdami grįžtame į centrinę aikštę, kur netrukus atvažiuoja autobusas, parvešiantis mus į Florenciją.

Forence-132

Forence-133

Kitą rytą keliamės anksti, pusryčiaujame, pakuojamės ir pusę devynių jau užtrenkiame apartamentų duris (raktus šeimininkas paprašė palikti viduje). Tramvajumi pasiekiame centrinę stotį, iš kur ketiname imti taksi į oro uostą. Bet laiko dar turime, o man labai norisi kavos, tad pirmiausia užsukame į šalia esančią kavinukę. Paskutinis mano pasmaguriavimas Florencijoje – švelnaus skonio kapučino ir burnoje tirpstanti sfogliatella, kriauklės formos trapios sluoksniuotos tešlos bandelė su rikotos įdaru. O tada jau laikas į oro uostą ir namo. Misija prisijaukinti Florenciją įvykdyta su kaupu!

Forence-134

 

2 thoughts on “Gimtadienis Florencijoje. II dalis

  1. Jūrate, man Jūsų nuotraukos ir rašymo stilius labai labai patinka. Kaskart laukiu naujo įrašo kaip kokio mėgstamo serialo naujos serijos. Nuotraukos tokios šiltos ir aiškios, tiesiog traukiančios jas žiūrėti (nežinau, ar dėl gero objektyvo, ar dėl tinkamo post-production, ar dėl autorės gebėjimų, ar dėl visų šių dalykų kartu), o pasakojimus papildote mini detalėmis, priverčiančiomis pasijusti tarsi keliaujam kartu su Jumis, bet tuo pačiu istorijoje nėra kažko nereikalingo ar perteklinio.
    Žodžiu, labai laukiu Jūsų visų būsimų kelionių! :)

Leave a Reply to Vita Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>