Dvi savaitės Sicilijoje. I dalis


Atostogoms Sicilijoje turėjome dvi savaites gegužės mėnesį. Sunkiausia buvo išsirinkti, ką pamatyti per tą laiką – sala nors ir sąlyginai nedidelė, bet kimšte prikimšta romantiškų griuvėsių, įspūdingo grožio miestelių ir nuostabių gamtos kampelių. Iš pradžių svarstę variantą važiuoti aplink salą, apsistojant kasnakt vis kitur, vėliau nusprendėme kelionę padalinti į dvi dalis, vieną savaitę praleidžiant vakarinėje, kitą – rytinėje Sicilijos dalyje, visą savaitę gyvenant toje pačioje vietoje ir iš ten kasdien planuojant keliones pagal nuotaiką ir orą. Pamatysime gal ir mažiau, bet turėsime galimybę ne tik pakeliauti, bet ir dieną kitą tiesiog pailsėti. Ar bent jau taip tikimės – o gausis, kaip visada, šiek tiek kitaip.

Kelionė prasideda penktadienio vakare. Po ilgos ir chaotiškos paskutinės prieš atostogas darbo dienos – skrydis su KLM į Romą, pusantros valandos persėdimas Fiumicino oro uoste, tada Alitalia skrydis į Palermo. Jau visai vėlu, bet dar beveik valandą sugaištam Avis nuomos punkte – eilėje prieš mus vos trys žmonės, bet popierizmo ir barškinimo klavišais tiek daug, kad tik stebėtis belieka, kodėl iš anksto užsakytos ir apmokėtos mašinos atsiėmimas yra tokia sudėtinga procedūra. Kai pagaliau ateina mūsų eilė, paaiškėja, kad nebeliko mažų mašinų, todėl gausime didesnę nei užsisakėme – Citroen C4. O juk specialiai rinkomės mažesnę, kad būtų paprasčiau manevruoti siaurose gatvelėse!

Viešbutį skambiu pavadinimu “Palm Beach” netolimame Cinisi miestuke pasiekiame jau po vidurnakčio ir iškart krentame miegoti. Išsimiegoti nepavyksta – šeštą ryto mus prižadina motociklų variklių riaumojimas ir garsūs itališki dialogai. Už lango renkasi kažkokio vietinio motociklininkų klubo nariai – išvažiuoti jie neskuba, matyt dar per anksti, o diskusijos vis garsėja, ir variklius išjungti daugumai neateina į galvą. Neapsikentę keliamės ir einam pasidairyti po apylinkes, nes pusryčiams dar per anksti. Viešbučio pavadinimas, pasirodo, be jokių pretenzijų – ir palmių yra, ir pliažas čia pat, tereikia tik kelią pereiti. Pliažas, tiesa, šiukšlinas ir nelabai jaukus, bet maloniai šildo saulė (namie palikome vėsų pavasarišką orą), virš galvos švyti ryškiai mėlynas dangus, oras kvepia sūriu jūros vėju. Atostogos!

Sicily-1

Šios dienos tikslas – pasiekti laikinus namus, kuriuose praleisime pirmają savaitę Sicilijoje. Pakeliui dar planuojame apžiūrėti Monreale katedrą ir, jei suspėsime, Segestos šventyklą. Po pusryčių pakuojamės į savo tanką (taip praminėme vargšą Citroeną, kuris ne tik didžiulis, bet ir labai nedailus) ir vaizdingu keliu per kalnus važiuojame į Monreale. Šiaip ne taip radę kur pastatyti mašiną (miestelyje vyksta kažkoks renginys, centrinė aikštė pilna spalvingų persirengėlių), einame apžiūrėti katedros.

Sicily-2

XII amžiaus statybos Monreale katedra – stulbinančio grožio ir tikrai verta pasukti iš kelio, kad ją pamatyti. Tik lankymo valandas reikia atidžiai susižiūrėti, nes vidury dienos yra kelių valandų pietų pertrauka, kuomet turistai į katedrą neįleidžiami.

Sicily-3

Sicily-7

Sicily-6

Sicily-4

Sicily-5

Apžiūrėję nuostabias katedros mozaikas ir iždinėje sukauptus lobius, stačiais laiptukais kopiame aukštyn ir išeiname į pusiau atvirą lauko galeriją, einančią palei vidinio katedros kiemelio sieną.

Sicily-8

Sicily-9

Dar vienais stačiais siaurais laiptukais užsikorus į mažytį elegantiškos statybos bokštelį ant katedros stogo, atsiveria erdvūs vaizdai į slėnyje nusidriekusius Palermo priemiesčius, tolimus kalnus ir La Conca d’Oro (Auksinės kriauklės) įlanką.

Sicily-10

Sicily-11

Išėję iš katedros, klaidžiojame siauromis Monreale gatvelėmis, sulaižom pirmą porciją sicilietiškų ledų (labai skanūs!), tada susizgrimbame, kad pilvai jau urzgia, ir imame žvalgytis, kur būtų galima papietauti. Pasirinkimo netrūksta, bet kaip žinoti, kur skaniau? Akį patraukia jaukus “Locanda Re Ruggero” restoranėlis – siauroje gatvelėje tuoj pat už katedros, staliukai stovi tiesiog lauke, priešais esančio pastato šešėlyje (šešėlis – labai svarbu, nes jau darosi karšta). Pasirenkame tipiškus sicilietiškus patiekalus – kardžuvę su pomidorų, baklažanų ir mėtų padažu bei spaghetti alla norma (baklažanų, pomidorų ir rikotos sūrio padažas). Viskas labai labai skanu!

Sicily-13

Sicily-14

Sicily-15

Iš Monreale važiuojame ieškoti savo “namų”. (Tiesiai, nebeužsukdami į Segesta, nes užtrukome Monreale ilgiau nei planavome.) Per danišką Novasol puslapį išsinuomojome nuošalų namelį šalia Calatafimi miestelio. Silvana, firmos atstovė Sicilijoje, iš anksto perspėjo, kad jį rasti gali būti sudėtinga, ir pasiūlė mus pasitikti netoliese esančioje sankryžoje. Net ir tą sankryžą mes randame tik iš antro karto, tenka skambinti Silvanai ir tikslintis koordinates. Na o paskui jau viskas paprasta – belieka sekti paskui Silvanos automobilį. Vieni tikrai nebūtume radę – iš Google Maps jokios naudos, nes adresas labai nekonkretus, o patiems nebūtų atėję į galvą sukti į būtent tą negrįstą keliuką, šalia kurio nėra jokio ženklo. Namelis nuostabus – geltonai nudažytas jaukus mūrinukas ant nedidelės kalvos tarp laukų, apsuptas alyvmedžių ir agavų, su puikiais vaizdais į visas keturias puses. Viduje – erdvi svetainė ir du miegamieji, visi patogumai, dengta lauko terasa, kurioje galėsime pusryčiauti ir vakarieniauti. Mus pasitinka garbaus amžiaus savininkas, nekalbantis nei žodžio angliškai, bet labai draugiškas ir rūpestingas. Viską aprodo, papasakoja, vis klausinėja, ar bus patogu, ar nieko netrūks, o kai Silvana juokdamasi jį paragina palikti mus ramybėje ir leisti pradėti atostogas, diedukas prieš atsisveikindamas iš šaldytuvo ištraukia ir mums įteikia didžiulę lėkštę sicilietiškų sausainių. Silvana sako, kad jie šviežutėliai, dar šį rytą pirkti Calatafimi kepyklėlėje, ir kad labai skanūs. Tikrai, sausainiai burnoje tirpsta – ir jų tiek daug, kad visai savaitei prie arbatos užteks.

Sicily-16

Sicily-17

Ant kalvos tolumoje – Calatafimi pilis ir aplink išsidriekęs miestelis.

Sicily-18

Sicily-19

Greitai įsikūrę ir apsirūpinę maisto atsargomis artimiausiame prekybcentryje, svarstome, ką dar galėtume šiandien nuveikti. Nuo mūsų terasos matosi baltas obeliskas ant netolimos kalvos. Silvana sakė, kad tai yra paminklas Garibaldžiui, netoliese vykusiam mūšiui atminti. Sukirba smalsumas, o kadangi laiko tolimesnei kelionei šiandien jau nebeturime, važiuojame apžiūrėti to monumento.

Sicily-28

Kai pasiekiame Ossario di Pianto Romano kalvą, kitų mašinų aikštelėje nėra, monumentas užrakintas, aplink nei gyvos dvasios. Pasivaikštome ūksminga alėja, pasigėrim vaizdais ir jau ketiname važiuoti atgal.

Sicily-20

Sicily-22

Sicily-21

Sicily-26

Sicily-27

Tik staiga iš kažkur atsiranda sargas, atrakina sunkias geležines duris ir kviečia mus obelisko vidun, kur įrengtas nedidelis muziejus. Itališkai pasakoja apie Garibaldį ir jo nei tūkstančio vyrų nesiekiančią armiją, 1860-aisiais Calatafimi mūšyje įveikusią dvigubai didesnes prancūzų pajėgas. Suprantame ne viską, bet tai, ko nesuprantame, papildo mūsų vaizduotė. Muziejaus lankymas nemokamas, bet pabaigoje sargas diskretiškai parodo aukų lėkštę – monumento išlaikymui, sako.

Sicily-23

Sicily-24

Pasak legendos, būtent Calatafimi mūšio metu Garibaldis ištarė savo garsiąją frazę “Arba sukursime Italiją, arba mirsime”. (Garibaldis suvaidino svarbų vaidmenį Italijos suvienijimo procese, bet šis pasakojimas ne apie tai.)

Sicily-25

Grįžę namo, pasigaminame paprastą ir gardžią vakarienę – pasta su pelėsinio sūrio padažu, šviežių pomidorų salotos, minkštutė focaccia duona, baltas itališkas vynas – ir ilgai vakarojame terasoje, klausydamiesi jaukios tylos, tik kartais pertraukiamos tolimo šunų amsėjimo.

Sicily-29

Kita diena – sekmadienis. Aštuntą ryto lauke jau šilta. Lėtai pusryčiauju ir geriu kavą kieme, didžiulės agavos pavėsyje, apsupta saulėkaitoje snaudžiančių ryškiai žalių driežiukų.

Sicily-30

Sicily-31

Sicily-32

Pusę vienuolikos nusprendžiame, kad gana tingėti, ir važiuojame iki Segestos šventyklos – ji vos už kelių kilometrų. Nustembame, kad stovėjimo aikštelėje tiek daug mašinų, bet tuoj suprantame, kodėl – sekmadienį šventyklos lankymas nemokamas!

Sicily-33

Segesta kažkada buvo vienas didžiausių miestų Sicilijoje, klestėjęs kelis šimtus metų prieš mūsų erą, vėliau tapęs Romos imperijos dalimi. Iki šių laikų išliko tik šventykla ir amfiteatras. Pasak legendos, šventykla buvo pradėta statyti apgavystės tikslu – Segesta kariavo su netoliese esančiu Selinunte miestu, kuris buvo užsitikrinęs Sirakūzų paramą, taigi Segesta nusprendė prašyti pagalbos iš Atėnų, o kad graikų pasiuntiniai susidarytų geresnę nuomonę apie Segestos turtus, miestiečiai ėmė statyti didžiulę šventyklą. Graikai liko įtikinti, o šventyklos statyba, sakoma, nutrūko vos jiems išvykus – ji taip niekada ir nebuvo pabaigta.

Sicily-35

Sicily-34

Sicily-36

Sicily-37

Apžiūrėję šventyklą, vaizdingu taku per pievas kopiame į šalia esančią kalvą (galima ir autobusu važiuoti, jie išvyksta nuo bilietų kiosko prie šventyklos). Kalvos viršuje – puikiai išsilaikęs amfiteatras su nuostabiais vaizdais į šventyklą ir apylinkes.

Sicily-38

Sicily-39

Sicily-40

Sicily-41

Jau kitu taku leidžiamės nuo amfiteatro kalvos. Šventykla nuo čia – kaip ant delno.

Sicily-42

Sicily-43

Iš Segestos važiuojame link Castellammare įlankos – dar turėtų užtekti laiko neilgam kalnų žygiui. Stabtelime pakelės apžvalgos aikštelėje suvalgyti ledų ir pasigėrėti vakarinės Sicilijos pakrantės vaizdais. Apačioje – Castellammare del Golfo miestukas. (Vis ketinome kurį vakarą iki jo nuvažiuoti, pavaikščioti pajūrio promenada, gal ir pavakarieniauti, bet taip ir neprisiruošėme.)

Sicily-44

Netrukus pasiekiame Scopello miestelį ir pietinį įėjimą į Zingaro gamtos draustinį (Riserva Naturale dello Zingaro). Čia leidžiamės į 11 km žiedinį žygį kalnuota įlankos pakrante. Žygių maršrutus su žemėlapiais galima gauti prie įėjimo, bilietų kasoje, bet mes turėjome Sunflower gidą Sicilijai, ten šį žygį ir radome. Iš pradžių tenka įveikti nemenką pakilimą (apie 500 vertikalių metrų) – takas nelengvas, bet akis džiugina Scopello pilies ir Castellammare įlankos vaizdai.

Sicily-45

Sicily-46

Pagaliau pasiekiame keterą, takas išsilygina ir vingiuoja per gėlių pilnas kalnų pievas.

Sicily-47

Sicily-48

Sicily-49

Sicily-50

Atgal grįžtame pakrantės taku, su begale pakilimų ir nusileidimų, kartais atrodo, kad tas takas niekad nesibaigs, bet ir vėl jėgas palaiko nuostabūs vaizdai. Kokia tu graži, Sicilija!

Sicily-51

Sicily-52

Pirmadienis. Važiuojame ieškoti apleisto miesto – Poggioreale. Šis mažas kalnų miestelis labai smarkiai nukentėjo 1968 metais įvykusio žemės drebėjimo metu. Taip smarkiai, kad gyvi likę miestelėnai nusprendė persikelti kitur ir viską pradėti iš naujo. Taip atsirado už kelių kilometrų esantis Poggioreale Nuova, o senasis Poggioreale tapo miestu-vaiduokliu.

Sicily-53

Teko skaityti atsiliepimų Trip Advisor forume, kad Poggioreale griuvėsius rasti labai sunku, bet nieko panašaus – kelio ženklai (“Ruderi di Poggioreale”) sėkmingai atveda iki artimiausios sankryžos, o nuo ten jau matosi apleisto miestelio pastatai. Privažiavus pasitinka užrakinti vartai, bet vidun pakliūti, pasirodo, visai nesunku – tereikia pasukti žemyn vedančiu takeliu dešinėje kelio pusėje ir per vieną iš neužtvertų kiemų praeiti į gatvę. Netrukus iš kažkur atsiradęs sargas tik pamoja ranka: neikit į namų vidų, ten pavojinga! – ir vėl kažkur dingsta. (Grįžę prie mašinos, randame už valytuvo užkištą lankstinuką su šiek tiek informacijos, tik ji mums jau nebereikalinga. Galėtų jie tuos lankstinukus tiesiog prie vartų palikti, būtų daugiau naudos.)

Klaidžiojame po Poggioreale: išmirusios gatvės ir aikštės, išdžiūvę fontanai, pusiau praviros sutrūnijusios medinės namų durys, tuščios langų akys, įstrižai pasviręs bažnyčios fasado fragmentas… Aplink žydi pavasarinės gėlės, tolumoje žaliuoja kalvos, po griuvėsius karstosi ožiai. Esame čia vieninteliai lankytojai, ir jausmas toks, lyg po kokio apokaliptinio filmo dekoracijas vaikščiotume.

Sicily-54

Sicily-55

Sicily-56

Sicily-57

Sicily-58

Sicily-59

Sicily-60

Sicily-61

Iš Poggioreale važiuojame prie jūros – norime aplankyti Eraclea Minoa griuvėsius ir Scala dei Turchi baltąsias uolas. Bet pirmiausia papietaujame jaukioje pakrantės kavinukėje netoli Capo Bianco. Ant grilio kepta žuvis – labai skani, o smėlėtas paplūdimys, sako, vienas geriausių Sicilijoje.

Sicily-62

Eraclea Minoa mus smarkiai nuvilia. Čia tikriausiai būtų labai įdomu senovės istorijos ir archeologijos mylėtojams, bet iš senųjų statinių praktiškai nieko nelikę, tad eiliniam turistui žiūrėti nelabai yra į ką. Tiesa, vaizdai aplink labai gražūs – bet nesu tikra, kad vien dėl jų verta čia važiuoti ir mokėti už bilietą.

Sicily-63

Sicily-64

Sicily-65

Sicily-66

Kita šios dienos maršruto stotelė – Scala dei Turchi, baltos spalvos uolų masyvas jūros pakrantėje. Niekaip nerandame, kaip nuo kelio nusileisti prie jūros ties uolomis – galiausiai pasistatome mašiną tolimajame paplūdimo gale ir einame gal kilometrą pakrante, kol pasiekiame uolas.

Sicily-67

Sicily-68

Uolos tiesiog akinančiai baltos, kai šviečia saulė, ir labai slidžios. Vyras net nesiryžta lipti aukštyn iki plačios aikštelės aukštai virš jūros, ir lieka manęs laukti pliaže apačioje. Aš užlipu, ir dar šiek tiek paeinu uolomis kitoje pusėje, už posūkio.

Sicily-69

Sicily-70

Sicily-71

Nebijantys aukščio gali uolos takeliu pasiekti net ir rudąsias uolas tolimojoje įlankos pusėje, bet aš tokiam žygiui nepasiryžtu – aukščio nebijau, bet uolos tikrai slidžios, nesinorėtų nuo jų nusiridenti.

Sicily-72

Sicily-73

Dieną pabaigiame Caltabellotta miestelyje aukštai kalnuose. Pasiekti Caltabellotta nelengva – tenka apie valandą važiuoti siaurais ir vingiuotais kalnų keliukais. Miestelio namai susispietę stataus uolėto kalno papėdėje, o tie, kurie ten netilpo, driekiasi šlaitu žemyn. Pasistatome mašiną platanais apsodintoje gatvėje ant gretimos kalvos šlaito – miestelis nuo čia kaip ant delno!

Sicily-74

Sicily-75

Sicily-76

Sicily-77

Sicily-78

Dar gražesni vaizdai atsiveria nuo kalvos viršaus, kur stovi senovinis fortas (deja, užrakintas). Prisėdame ant aukšta žole apaugusio skardžio krašto ir tyliai grožimės, kol smarkiai pailgėję šešėliai ir staiga atvėsęs oras pagaliau primena, kad laikas namo.

Sicily-79

Sicily-80

Sicily-81

Įkvėpti Caltabellottoje matytų vaizdų, visą kitą dieną nutariame paskirti kalnams. Monti di Palazzo Adriano – atokus kalnų regionas centrinėje Sicilijos dalyje, tolokai nuo pakrantės. Iki šių kalnų važiuojame daugiau nei dvi valandas, vis siauresniais ir vis prastesniais keliukais. Kelionė dar labiau pailgėja, kai mane kelis kartus užsupa nuo nesibaigiančių kelio vingių ir tenka stoti pakelėj ir gaivelėtis. Pagaliau, kai man jau ima atrodyti, kad tas košmariškas važiavimas niekada nesibaigs, pasiekiame Palazzo Adriano miestuką, kurio pakraštyje prasideda 12 kilometrų ilgio žiedinė kalnų trasa (jos aprašymą vėlgi radome Sunflower gide). Stačiu taku per mišką pakylame virš Sossio slėnio ir paskui ilgai einame per kalnų keteras su puikiais panoraminiais vaizdais. Per keturias žygio valandas nesutinkame nei vieno žmogaus, aplink tvyro absoliuti tyla ir ramybė, tik šlaituose besiganančios avys ir ožkos kartais nulydi mus smalsiais žvilgsniais.

Sicily-82

Sicily-83

Sicily-84

Sicily-85

Sicily-86

Sicily-87

Sicily-88

Sicily-89

Pabaigę žygį, trumpam stabtelime mažučiame jaukiame Palazzo Adriano miestelyje. Turistai čia, matyt, retai užklysta – iškart tampame negausių praeivių susidomėjimo objektu, kai vietinėje gelateria nusipirkę beprotiškai skanių ledų, prisėdame jų suvalgyti aikštėje prie fontano.

Sicily-90

Sicily-91

Sicily-92

Sicily-93

Trečiadienio rytas – vėl šiltas ir saulėtas. Dienos planas – aplankyti Selinunte, Mazara del Vallo ir galbūt Marsala, jei spėsime. Kažkaip Sicilijoje mums neišeina skubėti – visur užtrunkame ilgiau nei ketinome, kasdien tenka keisti planus, ir vis kažkas lieka nepamatyta. Bet nesijaučiame nuskriausti ar nepatenkinti savo planavimu – tiesiog šios atostogos lėtesnės nei mums įprasta.

Selinunte – Sicilijos graikiškos praeities liudininkė. Sakoma, kažkada šis miestas puikumu ir galia varžėsi su Kartagena, dėl to galiausiai ir buvo sugriautas. Teritorija didžiulė, užtrunkame čia daugiau nei dvi valandas. Iš pradžių apžiūrime arčiau įėjimo esančius šventyklų griuvėsius.

Sicily-94

Sicily-95

Sicily-96

Sicily-97

Sicily-98

Kitoje slėnio pusėje, pačiame pajūryje – Selinuntės akropolio liekanos. Iki senojo miesto einame pėsčiomis (nors galima ir mašina nuvažiuoti). Diena karšta, saulė kepina, takas be jokio pavėsio. Akropolio griuvėsiai – labai įspūdingi, ir kažkokia ypatinga atmosfera juose tvyro, užmerkus akis beveik gali įsivaizduoti kažkada čia buvus triukšmingą, judrų ir gyvybės pilną miestą.

Sicily-99

Sicily-100

Sicily-101

Sicily-102

Iki soties pasimėgavę Selinunte, sustojame papietauti gretimame kaimelyje (jaukiame pakrantės restoranėlyje gauname labai skanių naminių spagečių su migdolų padažu) ir važiuojame į Mazarra del Vallo. Senamiesčio gatvelės – tarsi meno galerija po atviru dangumi, su sienose įmontuotomis spalvingomis keraminėmis plytelėmis, tokiomis pačiomis plytelėmis dekoruotais suoliukais ir laiptais.

Sicily-103

Sicily-104

Sicily-105

Sicily-106

Sicily-107

Prisivalgę sicilietiškų ledų ir apimti popietės tingulio, atsisakome idėjos važiuoti iki Marsalos ir judame link namų. Bet namie sėdėti irgi nesinori, taigi nusprendžiame prieš vakarienę dar apžiūrėti vos už trijų kilometrų esančią Calatafimi pilį, kurią kasdien matome nuo savo terasos. Parkuojamės senamiesčio pakraštyje ir siauromis vėsiomis gatvelėmis einame iki pilies kalvos, bet čia mūsų laukia nusivylimas – takas į pilį užtvertas, ir vartai užrakinti. Gal kad jau vakaras, o gal ši pilis išvis nelankoma turistų? Bet mes taip lengvai nepasiduodame – per parką einame į kitą kalvos pusę ir ten randame į patį viršų vedantį akmenimis grįstą takelį.

Sicily-108

Sicily-109

Iš pilies belikę tik romantiški griuvėsiai, o aplink banguoja kalnų gėlių pilna pieva ir į visas puses veriasi vienas už kitą puikesni vaizdai.

Sicily-110

Sicily-111

Sicily-112

Sicily-113

Sicily-114

Sicily-115

Nusileidę nuo pilies kalno, dar pasivaikštome po Calatafimi. Aikštėje priešais bažnyčią mano akis užkliūva už būrelio kavinėje besišnekučiuojančių diedukų. Maniau, nupaparacinciu juos paslapčia, bet panašu, kad nelikau nepastebėta.

Sicily-116

Sicily-117

Calatafimi mums pasirodo labai jaukus, taigi ekspromtu sugalvojame pratęsti vakarą ir pavakarieniauti miestelyje. Kur čia būtų skanu, neturime supratimo, tad kreipiamės patarimo į Trip Advisor. Pirmuoju numeriu figūruojančią kavinę randame neiškart, bet paieškos atsiperka – pavalgome iš tiesų labai skaniai.

Ketvirtadienio rytas išaušta apniukęs, ūkanotas ir vėsesnis nei iki šiol buvome įpratę.

Sicily-118

Važiuojame į Custonacci pakrantę, kur esame suplanavę dar vieną kalnų žygį. Kiek neramu dėl tiršto rūko, bet tikimės, kad įdienojus jis išsisklaidys. Pasiekę Cornini miestuką, pasistatome mašiną tuščio pliažo pakraštyje ir pradedame žygį aplink Monte Cofano – didžiulį statų 659 metrų aukščio kalną, stūksantį Cofano įlankos gale. Pirmasis trasos etapas – status kopimas į 400 m. aukščio perėją. Pamažu lipame aukštyn ir vis gręžiojamės į apačioje likusią įlanką. Labai labai gražu, tik rūkas šiek tiek trukdo ir gadina vaizdus.

Sicily-119

Sicily-120

Sicily-121

Sicily-122

Sicily-123

Sicily-124

Persiritus į kitą perėjos pusę, atsiveria Cofano įlankos vaizdai. Jau net pavargau kartoti “nuostabu”, “pasakiška”, “fantastiška” – bene kiekvieną šios trasos minutę būtų galima taip apibūdinti.

Sicily-126

Sicily-125

Sicily-127

Sicily-128

Ilgai leidžiamės žemyn be galo stačiu ir labai vaizdingu taku ant šiaurinio Monte Cofano šlaito. Apačioje – Tonnara di Cofano griuvėsiai, čia kažkada buvo darinėjami ir sūdomi tunai, kurių gavyba vertėsi aplinkinių kaimelių žvejai.

Sicily-129

Sicily-130

Sicily-131

Sicily-132

Pakrantėje sustojame pailsėti, užkąsti ir pamirkyti kojų jūros vandenyje. Vanduo mėlynas mėlynas ir visiškai skaidrus – visi dugno akmenėliai matosi. Rūkas jau visai išgaravo, saulė šildo vis smarkiau. Bet vanduo šaltas, maudytis netraukia. Tik tas šaltas vanduo ir teprimena, kad dar tik gegužės mėnuo.

Sicily-133

Sicily-134

Pailsėję tęsiame žygį. Takas vingiuoja nuostabaus grožio laukine pakrante. Einam lėčiau nei turėtume, nes aš vis stabčioju, pasigrožėti ir pafotografuoti. Čia taip be galo gražu, kad tiesiog nesinori, jog takas baigtųsi.

Sicily-135

Sicily-136

Sicily-137

Sicily-138

Taku šmirinėja vikrūs žali driežiukai – šildosi saulėje, užsiima savo driežiškais reikalais, o mus pamatę, jei spėja, sprunka po artimiausiu akmeniu, o jei nespėja – sustingsta ir apsimeta nematomais.

Sicily-139

Jūros vanduo apačioje – neįmanomo, atrodo, kad net netikro, mėlynumo.

Sicily-140

Sicily-141

Dar vienas tako posūkis, ir vaizdai vėl pasikeičia. Kitoje Bonagia įlankos pusėje stūkso Erice kalnas, o tako pakraštyje laukia sargybinis bokštas, Torre di S.Giovanni. Giedrą dieną tolumoje matytųsi ir Egadi salos, bet šiandien jas dengia rūkas.

Sicily-143

Sicily-142

Takas mus vėl parveda į Cornini pliažą. Žygis užtruko beveik keturias valandas. Paskutinis žvilgsnis į Monte Cofano, jau išsivadavusį iš rūko marškų, ir laikas judėti toliau.

Sicily-144

Likusią dienos dalį praleidžiame Erice miestelyje, ant to paties vardo kalno, 750 metrų aukštyje. Tiksliau, ant kalno yra Erice senamiestis, o naujasis miestas yra apačioje, slėnyje, ir navigacija iš pradžių mus paklaidina, nusiunčia “ne į tą” Erice. Antras kartas sėkmingesnis, nes dabar jau vadovaujamės kelio ženklais ir sveiku protu.

Sicily-162

Erice mūsų laukia nuostabus jaukių siaurų gatvelių raizginys. Ypač gražus ispaniškasis kvartalas – po jį ir klaidžiojame be jokio tikslo, tiesiog einame, kur akys veda.

Sicily-145

Sicily-146

Sicily-147

Sicily-148

Sicily-157

Sicily-158

Sicily-159

Sicily-160

Kažkada Erice iš visų pusių juosė aukštos akmens sienos – dalis jų išlikę ir iki šių dienų. Nuo senųjų miesto vartų jūros pusėje, Porta Spada, atsiveria fantastiški vaizdai – Trapani slėnis, šį rytą mūsų apeitas gražuolis Monte Cofano ir saulėje švytinti Bonagia įlanka.

Sicily-149

Sicily-150

Sicily-151

Sicily-152

Miesto sienų kontūrą atkartojantis takas atveda iki Popeli ir Venere pilių; pirmoji mena saracėnų laikus, antrają pastatė normanų užkariautojai ant Veneros šventyklos griuvėsių.

Sicily-153

Sicily-154

Sicily-155

Rūkas pagaliau šiek tiek prasisklaidė – tolumoje jau galime įžiūrėti Egadi salų kontūrus.

Sicily-156

Erice garsėja ne tik įspūdingu senamiesčiu ir iš kojų verčiančiais panoraminiais vaizdais, bet ir vietoje kepamais migdoliniais sausainiais. Paragaujame jų keliose skirtingose kepyklėlėse – labai skanūs!

Sicily-161

Penktadienis. Vėl gražus saulėtas rytas, bet mus apėmęs tingulys – šiandien nenorime niekur lėkti ir turistauti. Ilgai pusryčiaujame terasoje, paskui įsitaisome pavėsyje su knygomis ir stebime namelio sienomis lakstančius žaliuosius driežiukus.

Sicily-163

Galiausiai nusprendžiame vėl leistis į žygį pėsčiomis – šįkart miške, nes diena labai karšta. Bet su žygiu nepasiseka – atvažiavę į Bosco d’Alcamo parką, randame užrašus, kad takai uždaryti dėl audros nuverstų medžių. Šiek tiek pasivaikštome po parką, paeiname taku iki skardžio krašto, ignoruodami užrašą, kad negalima, pasigėrime vaizdais į slėnį apačioje, ir šiek tiek sutrikę mąstome, ką doro šiandien galėtume nuveikti, jei jau išvažiavome iš namų.

Sicily-164

Sicily-165

Sicily-166

Idėja kyla bežiūrint į tolumoje nusidriekusią jūros pakrantę – važiuojam prie jūros! Balestrate pliažas beveik tuščias – gegužė, nesezono metas. Labai skaniai papietaujame vienoje iš nedaugelio jau veikiančių kavinukių, o paskui nusiauname batus, pasiraitojame žygio kelnes ir einame pasivaikščioti pakrante. Kažkaip netyčia nueiname beveik dešimt kilometrų. Maudytis dar vėsoka, tad pliaže beveik nėra žmonių – tik mes ir žuvėdros. Ir plaukus plaikstantis sūrus jūros vėjas – jau buvau jo pasiilgusi!

Sicily-167

Sicily-168

Savaitė praėjo kaip viena diena – jau šeštadienis, ir mums laikas keliauti į rytinę salos pusę, kur praleisime antrąją atostogų savaitę. Pakeliui dar norime pamatyti Agrigento šventyklų slėnį (Vale dei Templi) bei romėnų vilą prie Piazza Armerini su prieš kelis metus atidengtomis grindų mozaikomis.

Iki Agrigento – dvi valandos kelio. Išvažiuojame anksti ir šventyklų slėnį pasiekiame pusę dešimtos ryto. Dar vėsu, ir žmonių mažai, taigi galime netrukdomi apžiūrėti šventyklas.

Sicily-169

Sicily-170

Sicily-171

Sicily-172

Sicily-174

Sicily-175

Vale dei Templi verta aplankyti ne tik šventyklas, bet ir giliame slėnyje esančius Kolymbetra sodus (tam reikia pirkti atskirą bilietą). Soduose maloniai vėsu ir svaigina žydinčių citrinmedžių, jazminų, migdolų ir dar visokių mums nepažįstamų augalų aromatai.

Sicily-176

Sicily-177

Sicily-178

Sicily-179

Sicily-180

Apžiūrėję Kolymbetros sodus, tuo pačiu taku grįžtame prie įėjimo. Jau įdienoję, karšta, prie šventyklų grūdasi turistų grupės, oras pilnas įvairiakalbio jų klegesio. Vėl pasidžiaugiame, kad nepatingėjome anksti atsikelti ir galėjome porą valandų ramiai pasimėgauti šia nuostabia vieta.

Sicily-173

Sicily-181

Kitas mūsų tranzitinės dienos sustojimas – romėnų vilos griuvėsiai šalia Piazza Armerina miestelio (Villa Romana del Casale). Kelias netrumpas (mums jį dar pailgina jau kelis metus vykstantys kelio remonto darbai ir dėl jų atsiradusios apylankos, apie kurias mūsų navigacija nieko nežino), bet aplankyti šią vilą tikrai verta. Taip puikiai išsilaikiusių romėniškų grindų mozaikų dar niekur neteko matyti – jų čia ištisi kambariai, o ne tik keli fragmentai, kaip kitose mūsų aplankytose romėnų vilose.

Sicily-183

Sicily-184

Sicily-185

Sicily-186

Sicily-187

Labai skaniai papietaujame jaukioje kavinukėje netoli įėjimo į vilą ir vėl sėdame į mašiną. Dabar jau be jokių sustojimų važiuosime į tikslą – naujuosius “namus” rytinėje Sicilijoje.

Sicily-182

 

6 thoughts on “Dvi savaitės Sicilijoje. I dalis

  1. Esu buvusi Sicilijoje, mane sužavėjo ta sala. Dabar svajoju pamatyti Etną ir Strombolį, kuris yra veikiantis ugnikalnis. Monreale katedra man labiausiai patiko.

    • Mums šįkart labai pasisekė su Etna, bet apie tai papasakosiu antroje dalyje. O nepamatyto dar daug ten liko…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*
*
Website

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>